Komente
Intervista
Lajme
Botime
Arkivi

 

 

  • VETĖVENDOSJE!
  • Nėnė Shqipėri

  • Shqipėria.com

  • Albanian.com
  • Kosovapress
  • KosovaLive
  • ATSH
  • Dwelle
  • Europaelirė
  • VOA
  • BBC
  • Epoka e re
  • Koha Ditore
  • Koha Jonė
  • Shekulli
  • Korrieri
  • Gazeta Sot
  • Lajme.net
  • Shkėmbi.com
  • Driarm
  •  
     
       25 vjet nga themelimi i Lėvizjes Popullore tė Kosovės
     

    NĖNA E ĒLIRIMTARĖVE

     
     
     

    Gafurr Elshani: LPK-ja ishte baza prej nga lindėn tri ushtritė ēlirimtare shqiptare: UĒK-ja e Kosovės, UĒPMB-ja e Preshevės dhe UĒK-ja e shqiptarėve tė Maqedonisė.

    Hydajet Hyseni: LPK-ja ka grumbulluar nė gjirin e saj atdhetarė nga mė tė devotshmit, mė konsekuentėt..

    Xhavit Haliti: LPK ka bartur mbi supe organizimin e rezistencės popullore nė Kosovė, organizimin e diasporės nė Evropė kryesisht dhe pėrpjekjet e mėdha dhe tė pėrhershme pėr ta ēliruar Kosovėn.

     

     
     

    KOHA Ditore/ Blerim Xhemajli

    Prishtinė, 16 shkurt 2007 - Konsiderohet nėnė e tri ushtrive qė luftuan pėr ēlirimin e shqiptarėve jashtė territorit tė Shqipėrisė, ndonėse para 25 vjetėsh kishte filluar qė tė drejtat e tyre t`i mbrojė nėpėrmjet veprimtarisė politike ilegale. Atėbotė Lėvizja pėr Republikėn Socialiste tė Shqiptarėve nė Jugosllavi kishte mbledhur aktivistėt e guximshėm qė nėpėr shtėpitė private dhe nėn dritėn e qirinjve do tė punonin pa pėrtesė nė gjetjen e mėnyrave pėr arritjen e statusit tė barabartė tė shqiptarėve me popujt e tjerė tė ish-Jugosllavisė. Numri i aktivistėve kishte shėnuar rritje pas shuarjes sė pėrgjakshme tė demonstratave tė vitit 1981, si dhe pėrndjekjen qė po i bėnte regjimi brenda dhe jashtė vendit.
    Gafurr Elshani, kujton tani se si lėvizja kishte marrė formėn e parė juridike mė 17 shkurt 1982, nė Stamboll tė Turqisė. “Atje ėshtė nėnshkruar marrėveshja pėr krijimin e LRSSHJ-sė, thotė sekretari i pėrgjithshėm i LPK-sė sė sotme, duke folur pėr momentin kur pėrfaqėsuesit e dy grupimeve patriotike tė fshehta, Sabri Novosella dhe Abdullah Prapashtica tė arratisur politikė nga Kosova, nė prezencė edhe tė ambasadorit tė Shqipėrisė nė Turqi, Bujar Hoxha, kishin shpallur tė formuar Lėvizjen pėr Republikėn Socialiste Shqiptare nė Jugosllavi (LRSSHJ). Tre muaj mė vonė hyrjen nė tė e deklaron edhe pėrfaqėsuesi i grupit tė tretė patriotik Xhafer Shatri.
     

     

    Gafurr Elshani

     

    “Ėshtė subjekti mė i vjetėr nė Kosovė qė ka ruajtur vazhdimėsinė politike dhe organizative pėr 25 vjet”, thotė Elshani, duke kujtuar se si nė ndėrkohė ishin bėrė transformime nė emėrtime dhe nė vijėn programore, derisa udhėheqja ishte caktuar brenda grupeve tė ngushta, deri mė 1987. “Nė vitin 1987 ėshtė mbajt mbledhja e parė e pėrgjithshme e Lėvizjes Popullore pėr Republikėn e Kosovės (siē ėshtė quajtur atėherė) me delegatė nga tė gjitha rrethet nė diasporė dhe Kosovė. Ėshtė zgjedh pėr herė tė parė me vota tė fshehta, udhėheqja, kėshilli i pėrgjithshėm me 21 anėtarė, kryesia dhe redaksia”. “Pėr herė tė parė ne e kemi njė shembull, qė nė kuadėr tė njė organizate ilegale, pėr shkak tė kushteve dhe rrethanave tė caktuara, janė vėnė themelet e demokracisė sė brendshme, institucioni i diskutimit, i vendimit dhe i ekzekutimit. Ėshtė qitur programi nėpėr rrethe ėshtė diskutuar, janė mbajtur mbledhje nėpėr rrethe janė zgjedhur delegatė, qė kanė ardhur nė njė mbledhje, e cila ka zgjatur gati tri ditė nė kushte tė ilegalitetit dhe nga kėta delegatė ėshtė bėrė njė listė e kėshillit tė pėrgjithshėm dhe anėtarėt e kryesisė janė votuar dhe zgjedhur nė mėnyrė demokratike”, kujton ai. LPK-ja nė ndėrkohė botonte jashtė vendit revistėn “Zėri i Kosovės”.
     

     
    Hydajet Hyseni  

    Hydajet Hyseni, njė ish-veprimtar i hershėm i ēėshtjes, qė kishte qenė mė herėt nė rradhėt e LPK-sė, thotė se “LPK ėshtė njėra nga vazhdimėsitė qė ka arritur deri nė kohėt tona”. “Ajo zė njė vend tė veēantė nė historinė mė tė re tė Kosovės, me rėniet dhe ngritjet e pashmangshme. Mirėpo ajo qė ėshtė e pakontestueshme, se nė tė gjitha fazat, me rėnie e ngritje, LPK-ja ka grumbulluar nė gjirin e saj atdhetarė nga mė tė devotshmit, mė konsekuentėt, dhe si e tillė ajo u ka dhėnė shpeshherė tonin zhvillimeve politike, herė mė shumė e herė mė pak. Pėrkushtimi i njerėzve qė kanė milituar nė radhėt e LPK-sė kanė qenė gjithmonė atdhetarė, nė funksion tė zgjedhjes sė ēėshtjes sė pazgjidhur tė shqiptarėve, Kosovės veēanėrisht”, thotė Hyseni.

    Luftė pėr tė drejta

    Sipas tij, “kjo lėvizje me “L”, me gjithė ndryshimet nė emėrtimin e saj, fillimisht si njė Front pėr Republikėn e Kosovės, pastaj Lėvizje pėr Republikėn Shqiptare nė Jugosllavi, pastaj Lėvizje Popullore pėr Republikėn e Kosovės e kėshtu me radhė, deri te kjo e sotmja, ėshtė vetėm pjesė e asaj qė nė historinė mė tė re tė Kosovės quhet lėvizja pėr ēlirimin e Kosovės, pra me “l”, si njė emėrtim qė pėrfshin tė gjitha organizimet nė funksion tė ēlirimit dhe zgjidhjes sė ēėshtjes sė pazgjidhur shqiptare jo vetėm nė Kosovė, por edhe nė viset e tjera shqiptare tė robėruara”.
     

     

    Xhavit Haliti

     

    Xhavit Haliti ka kaluar njė ēerek tė jetės sė tij nė kėtė subjekt, pėr tė cilin thotė se ka bartur mbi supe organizimin e rezistencės popullore nė Kosovė, organizimin e diasporės nė Evropė kryesisht dhe pėrpjekjet e mėdha dhe tė pėrhershme pėr ta ēliruar Kosovėn.
    Duke e ndarė veprimtarinė e saj nė dy fusha, brenda dhe jashtė vendit, Haliti thotė se “LPK-ja ka qenė njė organizatė e sistemuar shumė mirė, dhe njė organizatė e cila pėrkundėr goditjeve tė herėpashershme qė ia ka bėrė UDB-ja, ka arritur qė tė ruaj vazhdimėsinė e veprimit nė Kosovė dhe jashtė”.
    Falė kėmbėngulėsisė, ai thotė se LPK-ja nė fund arriti tė jetė ajo qė pėrmes angazhimeve tė pėrhershme dhe pėrmes udhėheqjes sė saj ndikoi nė masivizimin e UĒK-sė dhe sistemin e ndihmave tė pėrhershme pėr luftėn ēlirimtare tė Kosovės.
    Megjithatė ai pranon se duhet kohė e gjatė pėr trajtuar zhvillimet nė LPK. “Unė kam kalu nė ēerek jete si pjesė nė LPK, e kam pėrcjell, jam rrit dhe jam pjekė bashkė me tė, duke qenė njėkohėsisht edhe njė ndėr udhėheqėsit e saj”.
    LPK-ja nė fillim, sipas sekretarit Elshani, kishte qėllim ashtu si edhe tė gjitha organizatat e atėhershme, realizimi i republikės shqiptare nė kuadėr tė ish-Jugosllavisė. “Atėbotė ka pas kundėrshtime dhe nga klasa politike shqiptare qė thonin se ėshtė e pamundur tė prishen tri republika pėr tė krijuar njė republikė shqiptare, mirėpo kėrkesa e shqiptarėve ka qenė tė jenė tė barabartė me tė gjitha kombet qė kanė qenė nė Jugosllavi”, thotė ai, derisa pranon se ka pasur edhe kėrkesa pėr bashkim me Shqipėrinė, mirėpo pėr momentin, kėrkesa pėr republikė ka qenė mė realja dhe mė e realizueshmja.

    Koha pėr luftė

    Kėtė synim LPRK-ja kishte synuar vazhdimisht ta realizonte me mjete paqėsore mirėpo pa e pėrjashtuar mundėsin e pėrdorimit “tė mjeteve tė tjera tė dhunshme nėse shteren mundėsit tjera”. Ne kemi provu, kemi kėrku nė mėnyrė tė vazhdueshme paqėsore realizimin e republikės dhe kur janė shterr mjetet kemi filluar me u pėrgatitė pėr njė luftė tė armatosur, ēfarė edhe ka ndodh nė Kosovė”, thotė Elshani, derisa kujton vitet kur veprimtarėt e ēėshtjes po likuidoheshin nga regjimi ose po binin nė pėrballje me tė.
    Raste tė tilla ka pasur me dhjetėra, deri mė 17 nėntor 1994, kur nė Arau tė Zvicrės u lėshua komunikata e parė ushtarake.
    “Kryesia e LPK-sė, pas insistimit tė grupeve tė armatosura brenda vendit merr vendim pėr fillimin e lėshimit tė komunikatave, nė tė cilat merret pėrsipėr autorėsia e tyre. Pas njė diskutimi tė pėrimtuar Kryesia, duke pasur parasysh edhe propozimet e grupimeve ushtarake nė terren, mori vendim qė organizimi i ri ushtarak tė quhet “Ushtria Ēlirimtare e Kosovės”. Komunikata u vendos tė mbaj nr. 11. Nė kėtė mbledhje merrnin pjesė: Fazli Veliu, Emrush Xhemaili, Ali Ahmeti, Xhavit Haliti, Gafurr Elshani”, thuhet nė faqen zyrtare tė LPK-sė, ku jepet data 23 korrik 1993, si datė kur edhe Lėvizja mori cilėsorin „Popullore e Kosovės”, ndėrsa ishte krijuar edhe fondi „Vendlindja thėrret”, si kanal pėr financimin e rezistencės sė armatosur.
    “Fillimisht edhe programi i UĒK-sė ka qenė organizimi i luftės nė tė gjitha trojet, pastaj ka shku duke ju pėrshtat rrethanave dhe lufta e armatosur sė pari ėshtė zhvilluar nė Kosovė, e mė pas edhe nė Preshevė e Maqedoni”, kujton Elshani. LPK-ja nė faktė ishte baza prej nga lindėn qė tė tri ushtritė ēlirimtare shqiptare: UĒK-ja e Kosovės, UĒPMB-ja e Preshevės dhe UĒK-ja e shqiptarėve tė Maqedonisė.
    Duke folur pėr Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės, Elshani thotė se ajo ka lindur si rezultat i njė vije tė caktuar politike, bartės i sė cilės ka qenė LPK-ja.
    „Nė atė periudhė kanė qenė dy vija politike, ajo paqėsore qė e ka pas Lidhja Demokratike e Kosovės, dhe vija politike e armatosur, qė e ka pas LPK-ja, dhe nė kuadėr tė kėsaj vije, programit dhe propagandės sė saj kemi krijuar edhe UĒK-nė”, kujton ai. „Pėr kėtė janė krijuar e trajnuar kuadro, nė fusha tė caktuara dhe nė mėnyrė profesionale. Ka qenė njė mini-akademi ushtarake qė ka funksionu nė kuadėr tė LPK-sė”.

    Qėllimet pranė realizimit

    Sipas tij “UĒK-ja ka qenė pjesė e LPK-sė, ka qenė vetė LPK-ja”. “Mirėpo kur ėshtė mendu me dalė publikisht atėherė ne kemi paraparė se ėshtė shumė mė e drejtė me dalė me njė emėr tė veēantė qė nuk identifikohet me njė subjekt, nė kėtė rast me lėvizjen, por me tėrė Kosovėn”, thotė Elshani, ndėrsa shton se si emri, stema e simbolet e UĒK-sė kanė qenė vendime qė janė marrė nga LPK-ja.
    Luftėrat tashmė kanė mbaruar dhe mozaiku i lirisė sė trojeve shqiptare ėshtė afėr plotėsimit.
    “Ajo qė ju takon shqiptarėve nuk ėshtė realizu ende, por nuk mund tė themi se nuk ėshtė realizu asgjė. Ku kemi qenė ne nė vitin 1981, e ku jemi tash, ka dallim shumė tė madh pozitiv, sidomos nė krahasimin para dhe pas luftės. Ka shumė tė arritura”, thotė Elshani, duke pohuar se kjo ėshtė si „rezultat i rezistencės sė gjithė popullit shqiptar, dhe si rezultat i vetė LPK-sė, vijės dhe qėllimeve tona programore”.
    „Ne mundemi tė krenohemi lirisht se jemi subjekt politik qė ka tė realizuar mė sė shumti nga programi i vet politik, si nga parashikimet ashtu edhe mjetet qė i kemi paraparė, kanė qenė adekuate, tė suksesshme dhe kanė dhėnė rezultat”, thotė ai. „Tani jemi ku jemi dhe nuk mund tė jemi absolutisht tė kėnaqur, por nuk ka vend as pėr dėshpėrim”.
    Hydajet Hyseni thotė se qėllimi pėr ēka kishin punuar “lėvizja” dhe „Lėvizja” nuk ėshtė i humbur. „Rruga e lirisė ėshtė ecje rrugėve tė pashkelura nėpėr male. Krejt mjeshtėria ėshtė qė tė ndjekėsh rrugėn duke iu ikur grackave e humnerave e rrugėn nuk e humb kur e ke njė busullė ose yll polar, e pėr neve si i tillė ėshtė interesi kombėtar, ai qė ėshtė prirė nga ky yll polar dhe qė ka mbajt flamurin kombėtar, dhe ka kultivu virtytet liridashėse dhe pėrparimdashėse nuk e ka humb rrugėn”, thotė ai. „Unė besoj se ky investim i „Lėvizjes” dhe „lėvizjes”, ėshtė njė bazė e fortė edhe pėr brezat e sotėm edhe pėr brezat e ardhshėm qė tė vazhdojnė rrugėtimin drejt synimit tė ringjallur ose tė riaktualizuar nga “Lėvizja” apo „lėvizja”, po e nisur shumė shekuj mė parė nga rilindėsit tanė e qė kulmoi me epopenė e lavdishme tė UĒK-sė, qė ėshtė nė masė tė madhe edhe kurorėzim i pėrpjekjeve tė gjeneratave e organizatave tė ndryshme, pėrfshirė edhe LPK-nė, me „L” e „l”, thotė ai.
    Me tė pėrfunduar lufta nė Kosovė, LPK-ja ėshtė rikonsoliduar nė parti politike, ndonėse njė numėr i madh i aktivistėve tė saj tashmė ishin pjesė e subjekteve tė reja politike, apo krijues tė tyre.

    Dikur lėvizje, tani parti

    Vazhdimėsia e LPK-sė nga lėvizja nė parti sipas Elshanit ėshtė e drejtė e merituar.
    „Ne tė gjithė kemi kontribu pėr kėtė gjendje ēfarė jemi. Ne nuk kemi vepru nė ilegalitet pse kemi pasur qejf, por se kemi qenė tė detyruar. Edhe pėr kėtė situatė tė krijuar pas dėbimit tė forcave serbe, ne kemi kontribu mė sė shumti dhe pse tė mos veprojmė tani edhe tė lirė”, thotė ai, derisa kujton se njė pjesė ka shkuar ne PDK e njė pjesė nė AAK. “Ne njė pjesė kemi vlerėsu se ende ka nevojė me ekzistu LPK-ja, kemi mbajtė mbedhjen, kemi zgjedh organet, jemi regjistru”.
    Nė LPK para luftės kishin aderuar edhe Hashim Thaēi dhe Ramush Haradinaj, qė tė dy tani liderė partish tė tjera. Po ashtu edhe Ali Ahmeti e Jonuz Musliu. Nė LPK mė nuk janė as Hydajet Hyseni e as Xhavit Haliti.
    Ky i fundit mendon se LPK-ja pas luftės nuk ėshtė dashur mė tė vazhdojė punėn, pasi e ka pėrfunduar misionin. “Kam konsideru se e ka kry misionin e vet pas konsolidimit tė UĒK-sė dhe pas pėrfundimit tė luftės, dhe unė ideologjikisht dhe politikisht nuk jam pajtuar tė vazhdoj mė tė njejtėn formė tė veprimit”, kujton ai periudhėn e hershme tė pasluftės kur njė pjesė e LPK-sė kishte themeluar partinė e re, Partia e Bashkimit Demokratik Shqiptar, nga Bardhyl Mahmuti. “Disa nga ish-udhėheqja e LPK-sė nuk janė pajtu tė shuhet LPK-ja dhe e kanė rikonsolidu LPK-nė”, thotė ai, derisa pėr vetėn thotė tė ketė qėndruar pasiv pak kohė. “Nuk kam hy as nė PBDSH e as nė LPK, kemi dhėnė idetė e krijimit tė njė partie tė re, jemi konsolidu si drejtori politike e UĒK-sė, kam punu dhe kam dhėnė kontributin pėr tė kriju Partinė e Prosperitetit Demokratik e mė vonė Partia Demokratike e Kosovės”.
    Hydajet Hyseni, thotė se ndėrrimi i subjektit politik ėshtė i parėndėsishėm nė rast se nuk ndėrrohen edhe idealet. “Nuk shoh ndonjė tė keqe. Kjo ėshtė sikur lojtarėt kur luajn nė skuadra tė ndryshme, ndėrsa veshin njė fanelė tė njejtė kur luajnė pėr kombėtaren”.
    Megjithatė, edhe si subjekt politik i Kosovės sė pasluftės, Lėvizja Popullore e Kosovės ėshtė pėrshkuar nga kritikat si njė burim i pikėpamjeve radikale. Qė nga viti 2001, kjo parti gjendet nė “listėn e zezė” tė kryetarit amerikan George W. Bush. Elshani ėshtė i bindur se bėhet fjalė pėr njė gabim. “Ėshtė rezultat i njė keqkuptimi dhe informatave tė gabuara qė janė pėrcjellė atje ku nuk ėshtė dasht”, thotė ai, derisa shprehet se, megjithatė, nuk bėhet fjalė pėr diēka kritike pasi amerikanėt janė miqtė tanė. “Me kalimin e kohės do tė kuptohet se ne nuk jemi assesi kundėr SHBA-sė. Ne jemi ata qė kemi luftu bashkė me SHBA-nė dhe NATO-nė, kundėr njė armiku tė pėrbashkėt”, thotė ai, derisa mė pas pranon se LPK-ja ėshtė vendosur nė listė „pėr shkak tė problemeve nė Maqedoni”.
    „Unė e kam ndihmu shokun tim Ali Ahmetin. Ali Ahmetin e kanė hjek prej liste, dhe ēfarė logjike ka qė unė me mbet nė listė. Edhe dihet tashmė se lufta e bėrė nė Maqedoni, ėshtė vlerėsuar pozitivisht. Lufta ka ndyshu kushtetutėn e Maqedonisė, e qė ėshtė pranu edhe nga ata qė e kanė bėrė listėn. S`ka logjikė me qenė ne nė atė listė. Megjithatė, edhe pse na kanė vėnė nė atė listė, ne nuk ua kemi inati miqėve tanė dhe besoj se ata do ta kuptojnė me kohė kėtė lėshim”, thotė Elshani, vetėm njė ditė para se partia tė mbush 25 vjet tė krijimit tė saj, fillimisht si lėvizje.
    Kjo parti ėshtė shquar edhe pėr zėrin e saj kritik ndaj zhvillimeve rreth statusit final tė Kosovės, ndėrsa lideri i saj, Emrush Xhemaili, si deputet i vetėm i LPK-sė nė Kuvend, ka zgjedhur nė disa raste edhe rrugėn pėr tė kundėrshtuar trathtinė e Ekipit Negociator. „LPK-ja edhe aktualisht ėshtė zė shumė i veēantė dhe i nevojshėm nė polifonin aktuale politike tė Kosovės”, thotė Hydajet Hyseni, i bindur se rėndėsia e angazhimit tė LPK-sė nuk ėshtė nė pėrputhje me fuqinė e votave dhe as tė vendeve qė ka nė Kuvend. „Konsiderohej se LPK-ja ėshtė mė e madhe se kaq”.

     
         
     

    (Fotografitė nuk kanė qenė tė botuara nė Koha Ditore)