Komente
Intervista
Lajme
Botime
Arkivi

 

 

  • Shqipėria.com
  • Albanian.com
  • Kosovapress
  • KosovaLive
  • ATSH
  • Dwelle
  • Europaelirė
  • VOA
  • BBC
  • Epoka e re
  • Koha Ditore
  • Koha Jonė
  • Shekulli
  • Korrieri
  • Gazeta Sot
  • Lajme.net
  • Shkėmbi.com
  • Driarm
  •  

    ORGAN I LĖVIZJES POPULLORE TĖ KOSOVĖS


    Nė gjashtėmbėdhjetėvjetorin e rėnies sė dėshmorėve Afrim Zhitia e Fahri Fazliu

    Heroizmi i Afrimit dhe Fahriut, fillimi i njė epoke tė re

    Ata shkuan edhe drejt vdekjes pa iu trembur syri, duke pėrsėritur vetėm pesė vite mė vonė epopenė e lavdishme tė rėnies sė dy trimave tė tjerė shqiptarė, rėnien heroike tė Rexhep Malės dhe Nuhi Berishės

    Shkruan: Demir Reshiti

    Gjashtėmbėdhjetė vjet mė parė, mė 2 nėntor 1989, uturima e mjeteve tė blinduara dhe e makinerisė sė luftės bashkė me aradhen e bashkuar tė milicisė speciale tė shoqėruara edhe me helikopterė kishin mėsyrė dhe e kishin vėnė rrethimin pėr t’i kapur ilegalėt Fahri Fazliu dhe Afrim Zhitia. Ata u rrethuan nė lagjen Kodra e Diellit nė Prishtinė, dhe pas njė lufte tė madhe qė bėnė, ranė si bien trimat nė fushėn e nderit. Qėndresa e tyre jepte porosinė qė kumbonte fuqishėm dhe tregonte qartė, se akti i trimėrisė ėshtė vepra qė ngre peshė zemrat e liridashėsve deri nė heroizėm tė pashoq. E si mund tė dorėzoheshin trimat, kur i priste beteja pėr ta mundur vdekjen? 2 nėntori ėshtė treguesi mė i mirė dhe amaneti qė lanė Fahriu dhe Afrimi pėr tė gjallėt, pėr forcat ilegale tė cilat vepronin kundėr pushtuesit. Afrim Zhitia dhe Fahri Fazliu, mbyllėn sytė duke e kryer obligimin kombėtar ashtu siē dinė vetėm pasardhėsit e denjė tė Vojo Kushit e Perlat Rexhepit, Rexhep Malės e Nuhi Berishės. Prandaj heroizmi i rėnies sė Afrimit dhe Fahriut, proklamonte fillimin e njė epoke tė re, ku do tė fuqizoheshin pėrpjekjet pėr organizimin cilėsor tė luftės sonė pėr ēlirim, ku do tė niste seriozisht organizimi i popullit nė luftė tė armatosur.

    Afrimi e shndėrroi burgun nė shkollė tė pėrgatitjes pėr rezistencė tė armatosur

    Afrim Zhitia u lind nė vitin 1965 nė fshatin Llugė tė Besianės. Shkollėn fillore e kreu nė vendlindje, ndėrsa tė mesmen nė Prishtinė. Afrimi rrjedh nga njė familje e cila qė herėt i kishte kundėrshtuar pushtuesit. Ngjarjet e mėdha tė vitit 1981 Afrimin e gjetėn nxėnės tė vitit tė dytė tė shkollės sė mesme nė Prishtinė. Mė 1 dhe 2 prill tė ‘81- demonstratat u pėrhapėn nė tė katėr anėt e Kosovės. Nė ballė tė kėtyre ngjarjeve qėndronte Afrimi i cili nga pozitat e njė atdhetari tė mirėfilltė, nuk mund tė qėndronte i qetė e indiferent para gjithė kėsaj qė po ndodhte dhe sidomos para faktit tė moszgjidhjes sė ēėshtjes sonė kombėtare. Afrimi i kishte vėnė vetes pėr detyrė qė tė luftonte
    deri nė fund pėr ēlirimin e tokave shqiptare. I pėrgatitur mirė ngaqė kishte lexuar shumė dhe me afėrsinė e dashurinė qė tregonte ndaj tė tjerėve Afrimi u bė frymėzues pėr tė tjerėt qė edhe ata tė nisin rrugėn e vėshtirė por qė s’kishte tjetėr - rrugėn plot sakrifica tė lirisė. Mė 1982, si nxėnės i vitit tė tretė tė shkollės sė mesme, inkuadrohet nė organizatėn ilegale Fronti Nacionalēlirimtar i Kosovės. Ndėrsa, mė 1984 arrestohet bashkė me shumė shokė, dhe dėnohet me katėr vjet burg. Pas arrestimit qė ia bėn organet e sigurimit tė pushtuesit dhe dėnimit qė ia dhanė ata, ai qėndroi stoikisht. Burgun e mbajti nė Pozharevc. Burgu qė vuajti ai qe nė tė vėrtetė ndryshe ngaqė mendonin pushtuesit. Ai burgun e shndėrroi nė shkollė
    tė pėrgatitjes sė vet e tė tė tjerėve. Afrimi nuk u dorėzua; ai nuk u thye e as nuk u ligėshtua pėr asnjė moment, por nga burgu doli edhe mė i pėrgatitur se
    ē’ishte mė parė. Pas daljes nga burgu ai u inkuadrua nė radhėt e LPRK-sė. Afrimi nuk rrinte. Ai me tė gjitha mundėsitė i kontribuonte nė ēdo moment zgjidhjes sė ēėshtjes sonė. Nė kuadrin e kontakteve tė shumta me tė rinj shqiptarė qė merreshin me punė ilegale vetė koha dhe pėrpjekjet e pėrbashkėta, rruga qė kishin zgjedhur ata tė dy i takoi Afrimin e Fahriun pėr t’i lidhur ata fort me njėri-tjetrin. Afrimi ishte vėrtet njė shok ēfarė e
    kishte dėshiruar Fahriu dhe anasjelltas. Ata bashkė mund tė bėnin ēdo gjė duke qenė tė bindur se deri nė fund do tė vazhdojnė ecjen nė po kėtė rrugė.
    Zaten edhe Afrimin e Fahriun dhe Fadil Vatėn dhe veprimtarėt tjerė tė kohės vetė koha i nxori nė ballė tė rrjedhave qė po shėnonin njė kthesė tė madhe historike. Kosova ziente nga protestat, demonstratat e grevat, dhe edhe Afrimi, Fahriu e shokėt tjerė ashtu siē kudo ngjanin kėto vlime ashtu edhe ata ishin kudo. Koha u kishte ngarkuar njė detyrė tepėr tė vėshtirė. Nė njėrėn nga demonstratat e pranverės sė vitit 1989, Afrimi, demonstruesve qė zienin pėrbrenda nga urrejtja pėr pushtuesit u drejtohet me njė fjalim. Thirrja e organeve tė pushtuesit, nė qershor tė vitit 1989, qė Afrimi tė shkojė nė shėrbim ushtarak tė pushtuesit, nuk e ndau nga pėrpjekjet e mėdha qė kishte bėrė e synonte t’i bėnte. Ai nuk mundi tė durojė sjelljet e organeve tė pushtuesit ndaj tij dhe duke e parė se Kosova dhe ēėshtja kombėtare kishte nevojė pėr kontributin e tij ai u arratis nga radhėt e ushtrisė pushtuese dhe nisi jetėn e rėndė dhe tė vėshtirė tė ilegalit. Kėto vėshtirėsi nuk e lėkundėn e nuk e hamendėn pėr asnjė ēast Afrimin. Afrim Zhitia me punėn e vet tė palodhshme me vetėmohimin prej njė atdhetari tė shquar hyri dhe u bė pjesė e historisė sonė kombėtare, pjesės mė tė ndritshme tė saj. Ata shkuan edhe drejt vdekjes pa iu trembur syri, duke pėrsėritur vetėm pesė vite mė vonė epopenė e lavdishme tė rėnies sė dy trimave tė tjerė shqiptarė, rėnien heroike tė Rexhep Malės dhe Nuhi Berishės. Edhe nė fund tė jetės sė tyre u gjenden nė ballė tė pėrpjekjeve, ashtu siē nuk pushuan asnjė ēast. Mė 2 nėntor tė dy bashkė, shokė ideali Afrimi me Fahriun u rrethuan nė lagjen Kodra e Diellit dhe pas njė lufte tė madhe qė bėn ata tė dy u vranė nga dora e gjakatarėve pėr tė mos vdekur kurrė. Krisma e pushkėve tė tyre theri kupėn e qiellit mbi Prishtinė, dhe kjo jehonė u ndje edhe mė larg, gjer atje ku jeton shqiptari. Kjo luftė zhvillohej nė Kodėr tė Diellit, nė Prishtinė, nė zemėr tė Kosovės. Ai gjak qė u derdh e iu bashkua lumit tė gjakut tė tė rėnėve tjerė, nxjerr para nesh porosinė e qartė tė tyre. Jeta e secilit prej nesh ėshtė asgjė kur ėshtė nė pyetje atdheu. Krisma e pushkėve tė tyre e qau qiellin, dielli hapi lirisht rrezet e tij mbi atdheun tonė tė robėruar.

     

    U pėrkujtuan dėshmorėt Afrim Zhitia e Fahri Fazliu 16 vjetorin e rėnies

    Prishtinė, 2 nėntor 2005

    Sot, mė 2 nėntor 2005, ėshtė shėnuar 16 vjetori i rėnies heroike tė dėshmorėve tė kombit Afrim Zhitia e Fahri Fazliu. 16 vjet mė parė, pra mė 2 nėntor 1989, Afrim Zhitia dhe Fahri Fazliu nė njė betejė tė pabarabartė kundėr forcave tė pushtuesve serbė, luftuan gjithė ditėn, deri nė fishekun e fundit.

    Sipas programit tė organizatorėve fillimisht u bė homazhe dhe u vunė lule mbi varret e dėshmorėve Fahri e Bahri Fazliu, nė fshatin Llaushė tė Besianės, nė tė cilat bėnin roje nderi pjesėtarėt e TMK-sė.

    Osman Zhitia, babai i Afrimit i shoqėruar nga familjarė tė dėshmorėve dhe nga kryeministri Bajram Kosumi fillimisht nderuan dėshmorėt Fahri e Bahri Fazliu, duke bėrė homazhe dhe vėnė lule mbi varrin e tyre.

    Dėshmorėt i nderuan komandanti i TMK-sė, gjeneral lejtnant Agim Ēeku, i shoqėruar nga figura tė rėndėsishme tė TMK-sė, Fazli Veliu ish-udhėheqės i Lėvizjes Popullore, udhėheqėsit e tashėm Emrush Xhemajli e Gafurr Elshani, udhėheqėsit e LKĒK-sė, Smajl Latifi me bashkėpunėtorė, ish-udhėheqės e veprimtarė tė kohės Xhavit Haliti, Ramadan Avdiu, Halil Selimi, Hajdin Abazi, Hydajet Hyseni, Berat Luzha dhe shumė tė tjerė.

    Nga aty ėshtė vazhduar pėr nė fshatin Llugė, pėr tė nderuar dėshmorin e kombit Afrim Zhitia, ish-udhėheq i Lėvizjes Popullore, i cili, siē thamė, bashkė me shokun dhe bashkėveprimtarin Fahri Fazliu, me betejėn e 2 nėntorit 1989, ndėrruan rrjedhėn e historisė.

    Pjesėtarėt e TMK-sė edhe te varri i dėshmorit Afrim Zhitia bėnin roje nderi, ndėrsa komandanti gjeneral lejtnant Agim Ēeku me stafin e tij me nderimet mė tė larta nderuan dėshmorin me homazhe dhe lule tė freskėta.

    Kryeministri Kosumi ka shoqėruar sėrish Bacėn Osman, babin e Afrimit, nė homazhe dhe ka vėnė lule mbi varrin e dėshmorit.

    Ish-udhėheqėsi mė i rėndėsishėm i Lėvizjes Popullore dhe figurė shumė e rėndėsishme nė luftėrat ēlirimtare, tė zhvilluara nė trojet shqiptare, Fazli Veliu, i ardhur kėsaj radhe nga trojet shqiptare nėn IRJM, ka nderuar dėshmorin me pėrshėndetjen e kohės kur vepronte Afrimi. Nė vazhdim dėshmorin e kanė nderuar Emrush Xhemajli dhe Gafurr Elshani, udhėheqės tė LPK-sė, Xhavit Haliti e Ramadan Avdiu nga PDK-ja, familjarėt e dėshmorėve, Besim Cengu e Besniku, nga Kukėsi, kryetari Smajl Latifi dhe udhėheqės tė tjerė tė LKĒK-sė, dhe shumė veprimtarė tė kohės e tė tashėm, bashkėfshatarė e qytetarė tė tjerė.

    Mė pas ėshtė vizituar familja e Afrim Zhitisė nė Llugė, ku i ka pritur Baca Osman, gjithmonė i gatshėm pėr tė pritur njerėzit qė vazhduan rrugėn e djalit tė tij.

    Nga shtėpia e Bacės Osman rrugėtimi ka nisur pėr nė lagjen "Kodra e Diellit" nė Prishtinė, pėr tė bėrė homazhe te vendi ku luftuan trimat Afrim Zhitia e Fahri Fazliu, dhe pėr tė vizituar familjen e dėshmorėve Fahri dhe Bahri Fazliu.

     

    Thjeshtėsia e punėtorit dhe qėndrimi prej militantit revolucionar - gėrshetoheshin nė personalitetin e Fahriut

    Fahri Fazliu - Fatmiri u lind nė vitin 1963 nė Llaushė tė Besianės. Shkollėn fillore e kreu nė vendlindje, ndėrsa tė mesmen nė Prishtinė. Demonstratat e pėrgjithshme popullore tė vitit 1981 Fahriun e gjetėn nė shkollėn e mesme. Ai ishte pjesėmarrės aktiv i tyre ku u shqua pėr vendosmėri dhe guxim. Kėto ngjarje do ta kalisin atė si patriot dhe revolucionar. Pas kryerjes sė shkollės sė mesme shkon nė shėrbim ushtarak nė vitin '81-'82. Gjatė kėsaj periudhe ai iu nėnshtrua presioneve e provokimeve nga mė tė ndryshmet, por nuk u thye pėr asnjė moment. Tė gjitha kėto provokime iu bėnė vetėm pse Fahriu reagonte ndaj padrejtėsive qė iu bėheshin atij dhe shokėve tė tij vetėm pse ishin shqiptarė. Pas kthimit nga shėrbimi ushtarak, Fahriu u lidh mė tepėr me hallet e popullit duke u bėrė shembull i veprimit revolucionar. Krahas punės ilegale, pasi u punėsua si dispeēer i trenave nė Organizatėn Hekurudhore "Prishtina", ai do tė jetė i pari qė urdhėresat do t’i shkruajė nė gjuhėn amtare, me ēka u thoshte pushtuesve dhe veglave tė tyre se gjuhė e kėtij vendi ėshtė gjuha shqipe. Pėr qėndrim tė kėtillė u suspendua disa herė nga puna, por duke iu falėnderuar shokėve tė tij tė punės do ta kthejnė prapė. Nė vendin ku punonte pati rast tė takohej me shumė nga ata qė shkonin t'i vizitonin tė afėrmit e tyre nėpėr kazamatet jugosllave. Ai iu ndihmonte atyre me aq sa kishte mundėsi. Fahriu ishte student i vitit tė dytė nė Fakultetin e Ndėrtimtarisė, ndėrsa kishte edhe tre provime pėr tė diplomuar Shkollėn e Lartė tė Komunikacionit nė Zagreb. Nė valėn e protestave, grevave, demonstratave tė vitit '88-'89, ai ishte pjesėmarrės aktiv dhe njėri nga organizatorėt e tyre. Nė kėtė kohė kur minatorėt gjendeshin nė zgafelle ai ishte nė sallė, nė mesin e studentėve tė cilėve u jepte zemėr tė qėndrojnė deri sa tė jetė e nevojshme. Thjeshtėsia e punėtorit dhe qėndrimi prej militantit revolucionar - komponentė kėto qė aq bukur gėrshetoheshin nė personalitetin e Fahriut, patjetėr do tė japin efektet e tyre. Nė ngjarjet e marsit dhe tė majit tė vitit 1989 atė e gjeje kudo: ishte nė Prishtinė, nė Ferizaj, nė Besianė etj. Vrasjet e shumta, plagosjet, arrestimet e keqtrajtimet do ta pikėllojnė Fahriun, por nuk do ta thyejnė asnjėherė sepse ishte i bindur se vetėm populli shqiptar mund dhe do ta detyrojė pushtuesin tė tėrhiqet pėrgjithmonė nga kėto troje, pra se vetėm pėrpjekjet e pandėrprera, lufta e pandėrprerė me tė gjitha mjetet dhe pasurimi i kėsaj lufte me forma tė reja e mė tė larta organizimi, janė garanci se mund tė fitohet liria. Flaka e luftės pėr ēlirim do ta lidhė ngushtė me Afrim Zhitinė dhe Fadil Vatėn, lidhje kėto qė do tė kėputen vetėm pas vdekjes (me Afrimin edhe vdekjen e bėnė sė bashku, kurse Fadili do tė vdesė pas disa muajsh). Nė tetor Fahriu me shokė do tė konstatojnė: "Situata ėshtė eksplozive, mjafton njė xixė qė ajo tė shpėrthejė nė tėrė Kosovėn". Veprimtaria e dendur e tij organizative do tė hetohet nga UDB-ja, por edhe ai shumė shpejt e hetoi pėrcjelljen qė i bėhej dhe si revolucionar dhe militant do tė thoshte: "I gjallė nuk bie nė dorė tė armikut". Mė dy nėntor Fahriut i vihen pas dhe atė sė bashku me Afrim Zhitinė i rrethojnė nė banesėn e babait tė tij. Tė betuar njėherė se nuk i bien tė gjallė nė dorė armikut, kėrcyen nga dritarja dhe tentuan ta ēajnė rrethimin. Duke ēarė rrethimin Afrimi plagoset rėndė, kėshtu qė tė dy detyrohen tė
    barrikadohen nė Hyrjen e VII-tė. Nga ajo se si ishte pėrgatitur armiku dukej
    se bėhej luftė pėrmasash tė mėdha. Inspektorė, milicė, ushtarė me armė mė moderne dhe autoblindė luftonin kundėr dy tė rinjve me vetėm dy armė, por me dy zemra tė guximshme trimash, tė brumosura me patriotizmin revolucionar tė popullit tonė dhe idealin e madh pėr lirinė e Kosovės. Qė nga ora 12 e 45 minuta deri nė ora 19 nuk ndalen tė shtėnat. Shovinistėt serbomėdhenj dhe sahanlėpirėsit e tyre duke parė heroizmin e kėtyre dy trimave, nuk mundėn t'i pranonin vetes se ata ishin vetėm dy, prandaj me mjetet e informimit nė TV e Radio gjatė tėrė ditės manipulohej me numrin e tė barrikaduarve: thuhej se janė barrikaduar 6 pastaj 4 etj. Kjo luftė e pabarabartė pėrfundoi atėherė vetėm kur UDB-ja kriminale vuri nė dispozicion tė gjitha mjetet, madje pėrdori edhe helme kimike. Fahri Fazliu me njė plumb nė ballė edhe njė nė kėmbė dhe Afrim Zhitia me shtatė plumba nė trup dhe njė nė ballė ranė heroikisht nė luftėn e nderit, ranė qė tė fitojnė pėrjetėsinė.

    Si nė ēdo pėrvjetor tė rėnies sė tyre, edhe sivjet, me rastin e 16-vjetorit tė rėnies heroike do tė organizohen aktivitete pėrkujtimore pėr dėshmorėt e kombit, Afrim Zhitia dhe Fahri Fazliu. Tė mėrkurėn, me fillim nė orėn 11.00, nė fshatin Llaushė tė Besianės, do tė bėhen homazhe tek varret e vėllezėrve dėshmorė, Bahri e Fahri Fazliu, ndėrsa nė orėn 12.00, nė fshatin Llugė tė Besianės, bėhen homazhe tek varri i dėshmorit Afrim Zhitia. Pas pėrfundimit tė homazheve, do tė vizitohen edhe familjet e dėshmorėve, si dhe do tė bėhet nderim tek vendi i rėnies nė lagjen “Kodra e Diellit” nė Prishtinė.