Komente
Intervista
Lajme
Botime
Arkivi

 

 


Kërko në
  
www.google.com
Kërko në
  
www.lpk-kosova.com


   

GAFURR ELSHANI, KRYETAR I GRUPIT TĖ ORGANIZIMIT TĖ MBLEDHJES SĖ 8-TĖ TĖ PĖRGJITHSHME TĖ LĖVIZJES POPULLORE TĖ KOSOVĖS

 

Dikur kemi luftuar pėr liri, tani do tė luftojmė pėr barazi

 
Pas analizave Kėshilli i Pėrgjithshėm i Lėvizjes Popullore tė Kosovės ka konstatuar se janė pjekur kushtet qė LPK tė profilizohet nė njė parti tė majtė tė Qendrės, mirėpo deri mė 17 shkurt kjo nuk ėshtė bėrė pėr arsye se Kosova ende nuk ishte shtet i njohur ndėrkombėtarisht, ka thėnė nė njė intervistė pėr Kosovapress kryetari i Grupit tė Organizimit tė Mbledhjes sė Tetė tė Pėrgjithshme tė LPK-sė, Gafurr Elshani.

Intervistoi: Shpresa PĖRVETICA/KOSOVAPRESS
 

Kosovapress: Nė mbledhjen e 8-tė tė Pėrgjithshme ėshtė marrė vendim qė LPK nga njė lėvizje politike tė transformohet dhe profilizohet nė parti politike tė majtė tė qendrės. Kush ishte iniciator i kėsaj ideje?

ELSHANI: Mė 4 tetor kemi mbajtur pjesėn e parė tė Mbledhjes sė Pėrgjithshme tė Lėvizjes Popullore tė Kosovės, nė tė cilėn ėshtė vendosur qė Lėvizja Popullore e Kosovės tė vazhdojė punėn e saj si parti e profilizuar politike. Iniciativa ėshtė marrė nga Kėshilli i Pėrgjithshėm i LPK-sė. Kėshilli i Pėrgjithshėm dy vjetėt e fundit ka diskutuar profilizimin e LPK-sė, mirėpo deri mė 17 shkurt kjo nuk ėshtė bėrė pėr arsye se Kosova ende nuk ishte shtet ndėrkombėtarisht i njohur. Gjithashtu, pas analizave Kėshilli i Pėrgjithshėm ka konstatuar se janė pjekur kushtet qė LPK tė profilizohet nė njė parti tė majtė tė Qendrės.

Kosovapress: Tash a mund ta quajmė LPK-nė si subjekt politik i majtė i Qendrės, dhe a e konsideroni veten pjesė tė sė majtės?

ELSHANI: Tradicionalisht, Lėvizja Popullore e Kosovės ishte e majtė pėr nga pėrbėrja. Mirėpo, pėr shkak se vendi ishte i pushtuar, LPK-ja qė nga koha e themelimit mė 1982 e deri me shpalljen e pavarėsisė udhėhiqej nga parimi pavarėsisht feje, ideje dhe krahine shqiptarėt duhet tė bashkohen pėr ēlirimin e vendit. Mirėpo, me kėto parulla LPK bashkoi popullin dhe atė e udhėhoqi me sukses nė tri luftėra ēlirimtare. Tani, me ndryshimin e rrethanave, edhe LPK-ja do tė punojė nė ndėrtimin e shtetit dhe nė mbrojtjen e interesave tė shtresave tė shtypura. Dikur kemi luftuar pėr liri, tani e tutje do tė luftojmė pėr barazi.

Kosovapress: Ēka do tė pėrfaqėsojė LPK-ja tash si subjekt politik?

ELSHANI: LPK do tė pėrfaqėsojė shtresėn e mesme dhe punėtorėt e pambrojtur, pa sigurime sociale shėndetėsore dhe pensionale, tė cilėt punojnė me orar tė zgjatur dhe kushte tė rėnda pune.

Kosovapress: A e mbroni ende qėllimin pėr realizimin e Unionit Kosovė-Shqipėri?

ELSHANI: Unioni Kosovė-Shqipėri do tė jetė pjesė e programit tonė politik. Ne tė ardhmen do tė punojmė nė integrimin ndėr-shqiptar nė Ballkan.

Kosovapress: Pasi qė ėshtė marrė vendimi qė LPK nga njė lėvizje politike tė transformohet dhe profilizohet nė parti politike tė majtė tė qendrės, a janė pajtuar tė gjitha degėt e LPK-sė me kėtė iniciativė?

ELSHANI: Ka edhe nga ta qė nuk janė pajtuar, ka nga ata qė nuk i kanė kuptuar drejt reformat nė LPK, tė cilėt do tė sqarohen dhe do tė punojmė bashkė edhe nė tė ardhmen, por ka edhe nga ta qė nuk e ndiejnė veten pėr tė majtė. Ėshtė e drejtė e tyre pėr tė mos u pajtuar, por ėshtė gabim qė tė dezinformohet opinioni pėrmes mjeteve tė informimit. Njė ėshtė e sigurt, se ideja e profilizimit dy vjet ėshtė diskutuar nė organet mė tė larta tė LPK-sė dhe nė pjesėn e parė tė Mbledhjes sė Pėrgjithshme ėshtė diskutuar dhe me shumicė dėrrmuese tė votave ėshtė aprovuar.

Kosovapress: Ėshtė rregulluar e gjithė struktura, apo kush do tė jetė nė krye tė kėsaj partie politike?

ELSHANI: Nė pjesėn e parė Mbledhja e Pėrgjithshme ka zgjedhur edhe Grupin e Organizimit prej 5 anėtarėve, tė cilėt do ta udhėheqin gjithė punėn deri nė mbajtjen e pjesės se dytė tė mbledhjes nė tė cilėn do tė diskutohet Programi dhe statuti i LPK-sė, si dhe do tė zgjidhet udhėheqja e ardhshme e LPK-sė.

Kosovapress: Ju nė Mbledhjen e Pėrgjithshme keni bėrė thirrje qė tė gjithė tė rreshtohen nė tė majtė dhe tė punojmė sė bashku pėr tė mirėn e vendit.

ELSHANI: Ne kemi bėrė thirrje, dhe pas kėsaj thirrje jemi nė kontakt me shumė veprimtarė, tė cilėt do tė bashkohen me ne. Jam i sigurt se nga Pjesa e Dytė e Mbledhjes sė Pėrgjithshme, Kosova do ta ketė njė tė majtė tė organizuar dhe tė fortė.

 

 

Flet pėr “Epokėn e re” Emrush Xhemajli

LPK-ja tash e tutje Partia Socialiste

Kuvendin e partisė do ta mbajmė mė 30 dhe 31 maj 2009 nė Prishtinė. Subjekti i ri qė po transformohet do ta marrė emrin e vet nė pajtim me pėrmbajtjen. Nga tetori 2008 ėshtė mbajtur njė debat intensiv pėr emrin e ri qė do tė ketė ky subjekt politik. Deri mė tash, siē ka lajmėruar Grupi i Organizimit tė Mbledhjes, dominon plotėsisht propozimi qė subjekti politik tė emėrtohet Partia Socialiste, dhe unė do tė kandidoj pėr kryetar tė saj

MAL QORRAJ
 

Prishtinė, 17 maj - Kryetari i Lėvizjes Popullore tė Kosovės (PLK), Emrush Xhemajli, nė njė intervistė tė dielėn pėr “Epokėn e re”, ka sqaruar tė gjitha detajet se si kanė ardhur deri te njė mendim i pėrbashkėt me shokė pėr ta ndėrruar emrin e LPK-s nė Partinė Socialiste tė Kosovės.
“Vendimi kryesor pėr orientim nė tė majtė tashmė ėshtė marrė nė mbledhje nė organin mė tė lartė, mbledhjen e pėrgjithshme, pikėrisht mė 4 tetor 2008. Deri mė tash jemi angazhuar pėr ēlirimin e vendit, pavarėsisė”, ka thėnė Xhemajli.
Ai ka treguar se LPK-ja kuvendin e fundit lamtumirės do ta mbajė nė fund tė kėtij muaji nė Prishtinė, ku po nė kėtė kuvend LPK-ja do ta marrė emrin e ri - Partia Socialiste. “Kuvendin do ta mbajmė mė 30 dhe 31 maj 2009 nė Prishtinė. Subjekti i ri qė po transformohet do ta marrė emrin e vet nė pajtim me pėrmbajtjen. Nga tetori 2008 ėshtė mbajtur njė debat intensiv pėr emrin e ri qė do tė ketė ky subjekt. Deri mė tash, siē ka lajmėruar Grupi i Organizimit tė Mbledhjes, dominon plotėsisht propozimi qė subjekti politik tė emėrtohet Partia Socialiste”, ka thėnė Xhemajli, duke bėrė tė ditur se nė krye tė saj, Partisė Socialiste, do tė jetė vetė ai.
“Unė do tė kandidoj pėr kryetar partie”, ka treguar Emrush Xhemajli.

LPK deri tani ka qenė e angazhuar pėr pavarėsi

EPOKA E RE: Z. Xhemajli, pse keni vendosur t’ia ndėrroni emrin LPK-s?

Xhemajli: Qė tė jetė nė pėrputhje me pėrmbajtjen e subjektit tonė qė po transformohet dhe profilizohet. Vendimi kryesor pėr orientim nė tė majtė tashmė ėshtė marrė nė mbledhje, nė organin mė tė lartė tė partisė, mbledhjen e pėrgjithshme, pikėrisht mė 4 tetor 2008. Deri mė tash jemi angazhuar pėr ēlirimin e vendit, pavarėsisė. Pėr ēka do tė angazhohemi tash do tė jetė temė e ndryshme nga e mėparshmja, prandaj edhe emri ka nevojė tė jetė nė pajtim me punėn e ardhshme qė do tė bėjmė.

EPOKA E RE: Cila do tė jetė kjo punė e ardhshme?

Xhemajli: Thėnė shkurt: Njeriu do tė jetė nė qendėr tė vėmendjes sė programit tonė. Programi i barazisė dhe drejtėsisė sociale. Arsimi, shėndetėsia, mirėqenia dhe solidariteti gjithashtu. Ambienti dhe ruajtja e natyrės do tė zėnė vend me rėndėsi nė punėn tonė. Do t’i kushtohet rėndėsi mbrojtjes sė tė drejtave tė punonjėsve, do t’i krijojmė kushte tė barabarta ndėrmarrėsisė private, por nuk do tė privatizojmė gjithēka. Ndėrsa jashtė debatit pėr privatizim do t’i mbajmė ndėrmarrjet publike qė punojnė me bilanc pozitiv. Do tė jemi kundėr shfrytėzimit dhe fitimit maksimal, kundėr pangopėsisė dhe babėzisė.
Ndėrkaq barra e krizės sė sotme botėrore nė ēdo vend pra edhe te ne bartet arsyeshėm dhe jo nė kurriz tė atyre qė janė mė sė paku fajtorė pėr krizėn.

EPOKA E RE: Mendoni se me ndėrrimin e emrit do t’i shtoni radhėt e partisė suaj?
Xhemalji: Jo vetėm me kėtė dhe pėr kėtė qė thoni, por nė radhė tė parė LPK po profilizohet dhe po strukturohet si parti e qendrės sė majtė.

Kuvendi i partisė...

EPOKA E RE: Pse, s’ka qenė parti e majtė LPK-ja, qė mendoni ta quani tani Parti Socialiste?
 
Xhemajli: Zyrtarisht deri mė 17 shkurt 2008 ne kemi qenė tė bashkuar pa dallim krahine, feje e ideje, po e nėnvizoj - ideje, pėr pavarėsinė e Kosovės. Njė pjesė e LPK-s, ndoshta edhe shumica, ka qenė e majtė, por kjo e majtė ka luftuar pėr kryerjen e detyrės sė parė qė pati dalė para nesh, ēlirimin e vendit nga okupimi.

EPOKA E RE: Kur do ta mbani kuvendin e partisė suaj?

Xhemajli: Kuvendin do ta mbajmė mė 30 dhe 31 maj 2009 nė Prishtinė. Subjekti i ri qė po transformohet do ta marrė emrin e vet nė pajtim me pėrmbajtjen. Nga tetori 2008 ėshtė mbajtur njė debat intensiv pėr emrin e ri qė do tė ketė ky subjekt. Deri mė tash, siē ka lajmėruar Grupi i Organizimit tė Mbledhjes, dominon plotėsisht propozimi qė subjekti politik tė emėrtohet Partia Socialiste. Edhe njė herė zyrtarisht rreth kėsaj do tė deklarohet mbledhja e pėrgjithshme.

Kandidimi pėr kryetar tė PS-s

EPOKA E RE: Do tė jesh i pari i partisė socialiste, apo keni ndonjė kandidat tjetėr?

Xhemajli: Ėshtė njė afat kur do tė paraqiten kandidaturat pėr kryetar tė partisė qė po merr formė. Sa kandidatė do tė ketė mund ta dijė vetėm Grupi i Organizimit. Por unė do tė kandidoj pėr kryetar partie.

EPOKA E RE: Shpresoni se do t’i merrni votat?

Xhemajli: Besoj se po.

EPOKA E RE: Keni bindjen se do tė gjeni pėrkrahje nė Kosovė, kur kihet parasysh se qytetarėt e Kosovės kanė njė antipati ndaj majtizmit, e identifikojnė me komunizėm?

Xhemajli: Unė nuk jam nė dijeni pėr ndonjė sondazh lidhur me kėtė qė thoni ju. Di se nė ēdo vend pak a shumė normal gjysma e elektoratit ėshtė e majtė. Kėshtu ėshtė edhe nė rajonin shqiptar tė Evropės. Ne po pretendojmė pėr integrime evropiane dhe euroatlantike, atje ku gjysma e elektoratit ėshtė e majtė, ku mė shumė e ku mė pak.
Thjeshtimi dhe unifikimi i skenės politike nė relacionin Kosovė - Shqipėri ka tė mira tė panumėrta.

EPOKA E RE: E kujt ka qenė ideja ta emėrtoni partinė tuaj PS, apo keni sugjerime tė rretheve?

Xhemajli: Pėr mua ka qenė me rėndėsi qė forma, pėrkatėsisht emri tė paraqesė pėrmbajtje tė majtė. Dhe kjo pėr mua ėshtė me rėndėsi. Unė i kam pritur mirė prononcimet nėpėr komuna lidhur me emrin.

Simboli i PS-s

EPOKA E RE: Cili do tė jetė simboli pėrshėndetės i partisė suaj?

Xhemajli: Ashtu siē e kanė tė gjithė tė majtėt qė kanė aderuar nė Internacionalen Socialiste. Dhe nė internacionale ėshtė i gjithė spektri i majtė. Do tė jemi edhe ne. Aplikacionin qė kemi kėrkuar, Internacionalja e ka dėrguar te ne dhe ne do tė kandidojmė nė fillim tė qershorit. Jo vetėm pėr kėtė, por edhe pėr simbolet do tė veprohet njėjtė.

EPOKA E RE: Partitė kryesore nė Kosovė janė deklaruar parti tė qendrės sė djathtė, por disa anėtarė tė partive, nė mesin e tyre dhe deputetėt, e deklarojnė veten tė majtė. Keni kontaktuar me kėta anėtarė – deputetė?

Xhemajli: Unė jam nė Kuvendin e Kosovės. Ēdo ditė takohem me kolegėt e mi dhe bisedojmė pėr tė gjitha ēėshtjet. Dhe jo vetėm me ata qė deklarohen tė majtė, por me tė gjithė.

EPOKA E RE: A do tė mbeteni edhe mė tutje nė koalicion me PDK-nė, pas ndėrrimit tė emrit tė partisė?

Xhemajli: Nuk ėshtė biseduar kjo temė, nuk ka qenė as nė rend dite.

 

 
GAZETA EXPRESS
 

Elshani: Emri mė i pėrfolur deri mė tani ėshtė Partia Socialiste e Kosovės - nuk mund tė kemi njė program tjetėr dhe njė emėr tjetėr

 



Lėvizja Popullore e Kosovės (LPK) do tė shndėrrohet gjatė kėtij muaji nė parti politike tė majtė tė tipit europian. Do tė marrė emrin Partia Socialiste e Kosovės. Synon tė anėtarėsohet nė internacionalen socialiste. Partia e parė socialiste nė Kosovė do tė angazhohet pėr mbrojtjen e interesave tė shtresės sė mesme, klasės punėtore dhe tė varfėrve. Zyrtari i lartė i LPK’sė, Gafurr Elshani, flet pėr Express.

 

Nga Bekim Greiēevci & Pėrparim Isufi


Me gjithė paragjykimet dhe njė aversioni ne mesin e shumė kosovarėve rreth termit “i majtė” dhe “socialist”, Lėvizja Popullore e Kosovės (LPK) ka vendosur tė profilizohet qartė si subjekt politik i majtė dhe tė quhet Parti Socialiste.

Kah fundi i kėtij muaji, LPK do tė mbajė mbledhjen e saj tė 8-tė tė pėrgjithshme, ku do tė aprovohet programi dhe emri i ri.

Kryetari i Grupit pėr organizimin e kėsaj mbledhje, Gafurr Elshani, thotė se emri i partisė duhet tė jetė pasqyrim i pėrcaktimeve programore.

“Emri mė i pėrfolur deri mė tani ėshtė Partia Socialiste e Kosovės. Nuk mund tė kemi njė program tjetėr dhe njė emėr tjetėr”, ka thėnė ai, nė njė intervistė pėr Express, tė dielėn.
Elshani pranon se mund tė ketė paragjykime “nė shtresat e caktuara” rreth emrit tė ri tė LPK-sė, por ėshtė i bindur se kjo do tė eliminohet.

“Nuk ka nevojė qė dikush tė ketė ndonjė aversion. Partia Socialiste ėshtė emėr qė ekziston ēdo kund nė botė. Kemi Partinė Socialiste nė Shqipėri, qė ka kontribuar edhe pėr lirinė e Kosovės”, ka thėnė ai.

Nė historinė pluraliste tė Kosovės janė konsumuar tė gjithė cilėsorėt e mundshėm. Termi “demokratike” ėshtė i kudondodhur. Por, deri mė tani askush nuk ka marrė guximin polik qė nismės sė vet politike t’ia ngjesė emrin “Partia Socialiste”.

“Me programin, me punėn tonė do ta arsyetojmė edhe emrin, edhe reformimin, ēdo gjė”, ka theksuar Elshani.

Ai thotė se pėrpjekje pėr etiketime dhe njollosje ka pasur edhe kundėr Lėvizjes Popullore tė Kosovės, por thekson se ky subjekt politik ka njė tė kaluar tė ēmueshme kombėtare.

“LPK ka formuar Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės. Historia dėshmon se ajo ka qenė forca kryesore politike qė ka ndryshuar realitetin nė Kosovė. Ne nuk kemi komplekse. Ne duam tė organizohemi pėr mbrojtjen e shtresave tė varfra tė Kosovės, punėtorėt, interesat e shtresave tė mesme”, ka thėnė Elshani.

Ish-militantėt synojnė tė profilizohen nė parti socialiste moderne.

“Ēdo kund nė Europė ekziston krahu i majtė dhe partitė socialiste. Ne jemi tė interesuar tė bėjmė njė tė majtė tė tipit evropian. Duam tė anėtarėsohemi nė internacionalen socialiste”, ka thėnė ai.
Ndryshimi qė do tė ndodhė gjatė kėtij muaji, nuk ėshtė i pari nė historinė e kėsaj lėvizjeje.

Rrėnjėt e saj datojnė qė nga viti 1982, kur ėshtė organizuar nėn emrin Lėvizja pėr Republikėn Socialiste Shqiptare nė Jugosllavi (LRSSHJ). Asokohe qėllim politik kishte formimin e Republikės sė Kosovės nė kuadėr tė federatės jugosllave ku do tė pėrfshiheshin tė gjitha viset e banuara me shumicė shqiptarė.

Pastaj, mė 1985, LRSSHJ shndėrrohet nė LPRK (Lėvizja Popullore pėr Republikėn e Kosovės), Ndėrkaq, nė fillim tė viteve ’90, kur shqiptarėt u pėrcaktuan pėr shtet tė pavarur, merr emrin LPK.

Deri nė ēlirimin e vendit, nė qershor tė vitit, 1999, ajo ka vepruar nė mėnyrė klandestine nė Kosovė. LPK ka marrė pjesė nė zgjedhjet e lira tė organizuara pas luftės, por ka fituar numėr simbolik tė votave.
Aktualisht, ka njė deputet nė Kuvendin e Kosovės, kryetarin e partisė, Emrush Xhemajlin. Pėr shkak tė pragut tė lartė zgjedhur nė zgjedhjet e fundit, LPK ka bėrė koalicion parazgjedhor me Partinė Demokratike tė Kosovės.

Ulėsja nė Parlament ėshtė siguruar pikėrisht pėr shkak tė kėsaj lidhje me partinė mė tė madhe nė vend nė strukturėn e tė cilės ka mjaft ish-anėtar tė LPK’sė sė dikurshme.
Nėse deputeti Xhemajli do tė vazhdojė tė jetė pjesė e Grupit Parlamentar tė PDK’sė edhe pas shndėrrimit tė LPK’sė nė Parti Socialiste, Gafurr Elshani thotė se pėr kėtė vendosin organet e reja pas mbledhjes sė kėtij muaji.

Elshani konsideron se partitė politike nė Kosovės duhet tė profilizohen, ndėrkaq kėmbėngul se vendi ka nevojė pėr parti tė majtė.

“90 pėr qind e popullsisė ėshtė e varfėr, ndėrkaq ėshtė e organizuar nė parti tė djathta. Qėllimi i partive tė djathta ėshtė favorizimi i kapitalit, bankierėve, njerėzve tė pasur. Ne do tė mbrojmė interesat e shtresave tė mesme, shtresave tė klasės punėtore. Ju e dini se me dhjetėra punėtorė punojnė pa orar tė punės, pa sigurim social, shėndetėsor...”, ka thėnė ai duke premtuar se me program tė partisė sė reformuar, do t’u dalė krah kėtyre shtresave.

Gjatė gjithė ekzistencės sė saj, LPK ka pasur si qėllim politik edhe bashkimin kombėtar. Nė vitin 2002, ky subjekt politik ka mbledhur rreth 50 mijė nėnshkrime pėr krijimin e njė Unioni mes Shqipėrisė dhe Kosovės.

“Ne edhe me tutje do tė angazhohemi pėr integrim kombėtar”, ka thėnė Elshani.

(Titulli ėshtė i lpk-kosova.com)
 

 

 

GAFURR ELSHANI, KRYETAR I GRUPIT TĖ ORGANIZIMIT TĖ MBLEDHJES SĖ 8-TĖ TĖ PĖRGJITHSHME TĖ LĖVIZJES POPULLORE TĖ KOSOVĖS

 

Dikur kemi luftuar pėr liri, tani do tė luftojmė pėr barazi

 
Pas analizave Kėshilli i Pėrgjithshėm i Lėvizjes Popullore tė Kosovės ka konstatuar se janė pjekur kushtet qė LPK tė profilizohet nė njė parti tė majtė tė Qendrės, mirėpo deri mė 17 shkurt kjo nuk ėshtė bėrė pėr arsye se Kosova ende nuk ishte shtet i njohur ndėrkombėtarisht, ka thėnė nė njė intervistė pėr Kosovapress kryetari i Grupit tė Organizimit tė Mbledhjes sė Tetė tė Pėrgjithshme tė LPK-sė, Gafurr Elshani.

Intervistoi: Shpresa PĖRVETICA/KOSOVAPRESS
 
   

Kosovapress: Nė mbledhjen e 8-tė tė Pėrgjithshme ėshtė marrė vendim qė LPK nga njė lėvizje politike tė transformohet dhe profilizohet nė parti politike tė majtė tė qendrės. Kush ishte iniciator i kėsaj ideje?

ELSHANI: Mė 4 tetor kemi mbajtur pjesėn e parė tė Mbledhjes sė Pėrgjithshme tė Lėvizjes Popullore tė Kosovės, nė tė cilėn ėshtė vendosur qė Lėvizja Popullore e Kosovės tė vazhdojė punėn e saj si parti e profilizuar politike. Iniciativa ėshtė marrė nga Kėshilli i Pėrgjithshėm i LPK-sė. Kėshilli i Pėrgjithshėm dy vjetėt e fundit ka diskutuar profilizimin e LPK-sė, mirėpo deri mė 17 shkurt kjo nuk ėshtė bėrė pėr arsye se Kosova ende nuk ishte shtet ndėrkombėtarisht i njohur. Gjithashtu, pas analizave Kėshilli i Pėrgjithshėm ka konstatuar se janė pjekur kushtet qė LPK tė profilizohet nė njė parti tė majtė tė Qendrės.

Kosovapress: Tash a mund ta quajmė LPK-nė si subjekt politik i majtė i Qendrės, dhe a e konsideroni veten pjesė tė sė majtės?

ELSHANI: Tradicionalisht, Lėvizja Popullore e Kosovės ishte e majtė pėr nga pėrbėrja. Mirėpo, pėr shkak se vendi ishte i pushtuar, LPK-ja qė nga koha e themelimit mė 1982 e deri me shpalljen e pavarėsisė udhėhiqej nga parimi pavarėsisht feje, ideje dhe krahine shqiptarėt duhet tė bashkohen pėr ēlirimin e vendit. Mirėpo, me kėto parulla LPK bashkoi popullin dhe atė e udhėhoqi me sukses nė tri luftėra ēlirimtare. Tani, me ndryshimin e rrethanave, edhe LPK-ja do tė punojė nė ndėrtimin e shtetit dhe nė mbrojtjen e interesave tė shtresave tė shtypura. Dikur kemi luftuar pėr liri, tani e tutje do tė luftojmė pėr barazi.

Kosovapress: Ēka do tė pėrfaqėsojė LPK-ja tash si subjekt politik?

ELSHANI: LPK do tė pėrfaqėsojė shtresėn e mesme dhe punėtorėt e pambrojtur, pa sigurime sociale shėndetėsore dhe pensionale, tė cilėt punojnė me orar tė zgjatur dhe kushte tė rėnda pune.

Kosovapress: A e mbroni ende qėllimin pėr realizimin e Unionit Kosovė-Shqipėri?

ELSHANI: Unioni Kosovė-Shqipėri do tė jetė pjesė e programit tonė politik. Ne tė ardhmen do tė punojmė nė integrimin ndėr-shqiptar nė Ballkan.

Kosovapress: Pasi qė ėshtė marrė vendimi qė LPK nga njė lėvizje politike tė transformohet dhe profilizohet nė parti politike tė majtė tė qendrės, a janė pajtuar tė gjitha degėt e LPK-sė me kėtė iniciativė?

ELSHANI: Ka edhe nga ta qė nuk janė pajtuar, ka nga ata qė nuk i kanė kuptuar drejt reformat nė LPK, tė cilėt do tė sqarohen dhe do tė punojmė bashkė edhe nė tė ardhmen, por ka edhe nga ta qė nuk e ndiejnė veten pėr tė majtė. Ėshtė e drejtė e tyre pėr tė mos u pajtuar, por ėshtė gabim qė tė dezinformohet opinioni pėrmes mjeteve tė informimit. Njė ėshtė e sigurt, se ideja e profilizimit dy vjet ėshtė diskutuar nė organet mė tė larta tė LPK-sė dhe nė pjesėn e parė tė Mbledhjes sė Pėrgjithshme ėshtė diskutuar dhe me shumicė dėrrmuese tė votave ėshtė aprovuar.

Kosovapress: Ėshtė rregulluar e gjithė struktura, apo kush do tė jetė nė krye tė kėsaj partie politike?

ELSHANI: Nė pjesėn e parė Mbledhja e Pėrgjithshme ka zgjedhur edhe Grupin e Organizimit prej 5 anėtarėve, tė cilėt do ta udhėheqin gjithė punėn deri nė mbajtjen e pjesės se dytė tė mbledhjes nė tė cilėn do tė diskutohet Programi dhe statuti i LPK-sė, si dhe do tė zgjidhet udhėheqja e ardhshme e LPK-sė.

Kosovapress: Ju nė Mbledhjen e Pėrgjithshme keni bėrė thirrje qė tė gjithė tė rreshtohen nė tė majtė dhe tė punojmė sė bashku pėr tė mirėn e vendit.

ELSHANI: Ne kemi bėrė thirrje, dhe pas kėsaj thirrje jemi nė kontakt me shumė veprimtarė, tė cilėt do tė bashkohen me ne. Jam i sigurt se nga Pjesa e Dytė e Mbledhjes sė Pėrgjithshme, Kosova do ta ketė njė tė majtė tė organizuar dhe tė fortė.

 

Sejdiu: Kundėrshtimi i Prishtinės ka hasur nė mirėkuptim

Londėr, 21 nėntor 2008

Presidenti i Kosovės, Fatmir Sejdiu, kryeministri Hashim Thaēi dhe ministri i Jashtėm britanik, u takuan tė enjten nė Londėr me kryeministrin britanik, Gordon Brown.
Kjo ishte vizita e parė e zyrtarėve tė autoriteteve tė Prishtinės nė Britaninė e Madhe me ftesė tė kryeministrit.
Pas takimit, njė zėdhėnės pėr kryeministrin britanik i tha BBC-sė se zoti Brown kishte theksuar angazhimin britanik pė stabilitetin nė Kosovė, por u kishte kėrkuar autoriteteve kosovare qė tė angazhoheshin pėr arritjen sa mė shpejt tė njė marrėveshjeje pėr vendosjen e EULEX-it.
Presidenti i Kosovės Fatmir Sejdiu tha pas takimit se pala kosovare kishte shprehur qėndrimin e saj tė prerė kundėr planit gjashtė-pikėsh tė OKB-sė.
Zoti Sejdiu tha pėr BBC-nė se kundėrshtimi i Prishtinės kishte hasur nė 'mirėkuptim'. Albana Kasapi bisedoi me zotin Sejdiu qė fillimisht tregon se pėr ēfarė u bisedua.
 

Presidenti Sejdiu i tha BBC-nė se kundėrshtimi i Prishtinės kishte hasur nė 'mirėkuptim'. BBC ka zhvilluar njė intervistė me presidentin Sejdiu dhe fillimisht e ka pyetur se pėr ēfarė ėshtė biseduar nė takim.

Sejdiu: Unė mund tė them se ėshtė njė rast i jashtėzakonshėm dhe me kėtė rast them dhe njėherė se kemi marrė konfirmimin mbėshtetės tė mbretėrisė sė bashkuar, duke evoluar fuqishėm vizionin politik qė ne e kemi si Kosovė dhe nė tė njėjtėn kohė pata njė mundėsi tė jashtėzakonshme tė shpreh falenderimet mė tė thella pėr mbėshtetjen e madhe qė Mbretėria e Bashkuar i ka dhėnė Kosovės nė njė periudhė tė gjatė kohore, pėr pėrkushtimin e tanishėm qė ka qė tė nxisė dhe tė mbėshtese e tė lėvizė nė shumė aspekte tė zhvillimeve tė Kosovės sa mė shpejt dhe njė mbėshtetje tė fuqishme ndėrkombėtare nė kuptimin e njohjes sė mėtejshme tė Republikės sė Kosovės nga vende tė tjera.

Prandaj me kėtė rast vėrtet mund tė them se ishte njė moment i mirė ku ne shprehėm dhe aspekte tė shumta, tė cilat kanė tė bėjnė me zhvillimin e pėrgjithshėm apo proēese qė kanė tė bėjnė me Europėn Juglindore.

Ju patėt njė takim dhe me zotin Milibend, pėr ēfarė diskutuat nė takim?

Sejdiu: Thelbi i takimit ishte qė gjetėm dhe njėherė mundėsi mė tė gjatė kohore pėr tė shprehur sigurimet tona, zotimet qė kemi dhėnė pėr ndėrtimin e Kosovės si njė shtet demokratik, duke u mbėshtetur ne Projektin Ahtisari apo propozimin e tij gjithė pėrfshirės, se do tė zbatojmė atė qė e kemi parashikuar me Kushtetutėn dhe ligjet e Republikės sė Kosovės, se do tė pėrcjellim njė politikė tė veēantė, tė fqinjėsisė sė mirė dhe gjithė fqinjve qė kemi pėrreth.

Ėshtė njė fat i mirė qė gjithė vendet me pėrjashtim tė Serbisė deri tani, kanė njohur Pavarėsinė e Kosovės dhe nesėr krah kėsaj lėvizje bashkėpunimi qė kemi me Republikėn e Malit tė Zi, Shqipėrinė, me Maqedoninė, do tė dėshironim ta kemi dhe me Serbinė. Bashkarisht me vendet e rajonit, tė krijojmė njė klim tė thellė bashkėpunimi dhe tė lėvizim nė pėrmbushjen e kritereve pėr integrimet Euroatlantike.

Unė mendoj se ky vizion i Kosovės ėshtė i palėkundur dhe kėtė e shpreha nė mėnyrėn mė tė mirė tė mundshme dhe mendoj se morrėm njė mbėshtetje tė fuqishme dhe nga z. Milibend qe ishte para pak ditėsh nė Prishtinė.

Aktualisht pėr Kosovėn ėshtė njė moment delikat. Prej disa ditėsh jeni nėn presion pėr tė pranuar tė ashtuquajturin planin “6 Pikesh”. A u diskutua nė takim pėr tė?

Sejdiu: U pėrmend natyrisht, si tematikė qė ka qenė e rrahur, e shkoqitur kėto ditė dhe mund tė them se ne nuk konsiderojmė presion kėtė gje.

Pėr ne ėshtė me shumė rėndėsi qė ne kemi dhėnė argumentet tona, pėrse ai plan pėr Prishtinėn ėshtė i papranueshėm, por paralelisht kemi dhėnė dhe zotimin tonė, vullnetin, pėrkushtimin tonė qė tė kemi nje vendosje sa mė tė shpejtė tė EULEX-it, se do tė ketė bashkėpunimin tonė, se do tė jetė nė mandatin ndėrkombėtar, ēfarė ėshtė parashikuar me Projektin Ahtisari dhe se do tė jetė po ashtu nė implementim tė plotė tė atyre politikave qė ne i kemi ndėrtuar dhe i kemi vėnė dhe nė dokumentat tona bazike, pėrveē deklaratės sė Pavarėsisė, nė kushtetutėn e Republikės sė Kosovės.

Po Britania e Madhe, sa ėshtė pėr kėtė planin “6 pikėsh”?

Sejdiu: Unė mund tė them se nuk ka ndonjė insistim qė tė interpretohet ashtu siē thatė ju nė fillim si pjesė e presionit. Ka njė vizion qė e kanė shtruar dhe nė Prishtinė, por ne mendojmė se kemi dhėnė arsyet tona tė plota dhe nuk heqim dorė nga bashkėpunimi jonė i thellė me Britaninė e Madhe, dhe me gjithė vendet e BE-sė nė kėtė kuadėr dhe se do tė jemi partner i rėndėsishėm nė ecjet e mėtejshme pėr tė realizuar njė projekt tė njė Kosove sovrane, demokratike, tė integritetit tė plotė tė saj territorial, tė pacėnuar, por edhe tė zhvillimeve tė saj tė brendshme qė do tė ēojnė nė pėrmbushjen e kritereve pėr tė qenė partner i mire sot nė bashkėpunimet rajonale dhe nesėr natyrisht pėr tė qenė anėtare e BE-sė dhe e NATO-s.

Plani juaj “4 pikėsh” ėshtė mbėshtetur nga Britania e Madhe?

Sejdiu: Tė gjitha ēėshtjet qė ne kemi shtruar kanė patur mirėkuptimin edhe nė Prishtinė. Ne kemi patur njė debat tė gjatė me gjithė pėrfaqėsuesit e tė 5 vendeve anėtare dhe me pėrfaqėsuesin e BE-sė dhe kanė konsiderata pėr ato elemente qė ne kemi thėnė.

Asnjėherė nuk kemi thėnė qė nuk e duam EULEX-in, asnjėherė nuk kemi thėnė se nuk do tė kemi bashkėpunim me vendet e BE-sė dhe misioni ndėrkombėtar qė ėshtė dhe nė pėrfundim UMNIK, pėr tė pėrfunduar misionin suksesshėm dhe asnjėherė nuk kemi thėnė se kemi raporte tė kėqija me gjithė vendet pėrreth. Pra, nė kėtė kuadėr dhe me vet Serbinė. Prandaj ajo politikė ka respektin e vet.

Sipas jush si e bėn kėtė plani “6 pikėsh”?

Sejdiu: Ne e vlerėsojmė me elemente substanciale tė tilla tė tij ėshtė i papranueshėm dhe nė kėtė kuadėr ne e kemi lėnė gjithmonė mundėsinė e ecjes mė tej nė kuptimin e zhvillimit tė politikave tė qėndrueshme qė krijon stabilitet nė Kosovė, por edhe nė rajon.

Pra, sipas jush plani “6 pikėsh” cėnohet sovraniteti i Kosovės?

Sejdiu: Ne kėshtu e konsiderojmė planin “6 pikėsh” qė bėn njė anashkalim tė vullnetit tė institucioneve tė Kosovės dhe dialogun me to, dhe nga ana tjetėr ne konsiderojmė se kanė njė hapėsirė tė mirė dhe njė bazė tė rėndėsishme tė implementimit tė vendosjes sė EULEX-it, mbi bazė parimesh qė janė vendosur dhe mė herėt.

Po si do shkohet mė tutje?

Sejdiu: Ne do shohim qė tė vendoset sa mė shpejt, do jemi partnerė shumė tė mirė tė bashkėpunimit, sigurisht qė do tė jetė dhe njė kohė e limituar nė mandatin qė do tė ketė sepse ėshtė njė mekanizėm ndėrkombėtare Europian nė kėtė rast, bashkė mė SHBA dhe politikat implementuese lidhen pikėrisht me Projektin Ahtisari.

Ambasadori Britanik nė Serbi, ka deklaruar qė Britania mbėshtet planin “6 pikėsh”. A u tha diēka e tillė nga zoti Milibend apo z. Brown nė kėtė pikė?

Sejdiu: Unė them se ka njė shpjegim qė ėshtė dhėnė dhe nė Prishtinė, natyrisht qė nuk ėshtė plan qė konsiderohet si kundėr sovranitetit tė Kosovės, pavarėsisht nga ky fakt ka njė respekt nė qasjet qė ne kemi dhe pėr ne ėshtė me rėndėsi qė tė zhvillohen hapa tė rėndėsishėm strategjik nė implementimin e politikave tė rėndėsishme tė misionit themelor qė EULEX do tė ketė nė Kosovė.

Ne nuk hezitojmė asnjėherė qė tė gjendemi nė ēdo kohė nė njė partneritet tė thellė pėr vendosjen sa mė tė shpejtė dhe pėr kryerjen e kėtij misioni parėsor qė ka.

A po i kėrkoni ju komunitetit ndėrkombėtar qė ta rishikojė planin “6 pikėsh” duke marrė parasysh 4 pikat tuaja dhe ndoshta mund tė ketė njė zgjidhje kompromisi pėr kėtė ēėshtje?

Sejdiu: Do tė ketė konsideratė dhe nė qėndrimin qė ne kemi shprehur dhe do tė shohim si do tė shkoj mė tej. Pėr ne ėshtė me rėndėsi qė kėrkesa jonė ėshtė e bazuar nė njė arsye dhe gjykim shumė tė shėndoshė. Ne kemi parashtruar gjykimin tonė shumė qetė, shumė mirė dhe me zyrtarėt britanikė.

Dhe BE, dhe ju e thatė qė kėrkoni qė EULEX tė vendoset sa mė shpejt nė Kosovė, sepse normalisht duhej tė ishte vendosur po tė ishin mbajtur tė gjitha afatet. Duke patur parasysh kėto zhvillimet e fundit, mendoni se do shtyhet mė vendosja e EULEX-it, apo mund tė zgjidhet nė afatin qė ka thėnė BE, muaji dhjetor?

Sejdiu: Unė mendoj se nuk do shtyhet, ēėshtjet janė aq tė qarta sa duhet vetėm njė veprim energjik qė tė kemi njė vendosje tė EULEX-it nė gjithė territorin e Kosovės. Mund tė them lirisht se EULEX-i e ka njė motiv parėsor qė dhe ne e kemi mbėshtet tė vendoset shumė shpejt nė ato pjesė tė Kosovės, ku ka njė veprim tė strukturave tė cilat nė njė formė apo tjetėr janė nė kundėrshtim me strukturat ilegale nė Kosovė.

Nė veri tė Kosovės ėshtė shumė e domosdoshme qė tė kemi stabilitet, qetėsi, vendosje tė rendit ligjor dhe kjo do tė kontribuojė dhe nė relaksin e pėrgjithshėm tė marrėdhėnies.

Cilat janė ato pika praktike nė planin “6 pikėsh” qė ju shqetėsojnė dhe ju bėjnė ju tė mendoni se shkelet sovraniteti Kosovės, dogana, policia?

Sejdiu: Ne kemi elaburuar dhe me herėt dhe mendoj se mundėsia mos tė jetė hapėsirė shumė e bollshme pėr tė thėnė kėto. Prishtina ėshtė anashkaluar nė kėtė proēės. Nuk janė marrė parasysh vėrejtjet tona qė ne i kemi dhėnė qė nė fillim dhe ēėshtja tjetėr ėshtė se nė 3 fusha tė rėndėsishme dogana, policia dhe gjyqėsori, qė shprehin dhe shtetėsinė e njė vendi apo sovranitetin e vendit, tė cilat nė njė mėnyrė apo tjetėr dalin nga kuadri se si i kemi parashikuar ne.

Zhvillimet e kohėve tė fundit kanė qenė interesante, nė kuptimin qė Kosova shpalli pavarėsinė, Beogradi ka nisur njė fushatė aktive diplomatike qė rezultoj njėra plani “6 pikėsh” dhe Kombet e Bashkuara bėn njė kompromis me Beogradin. E dyta ēėshtja e kalimit tė legjitimitetit tė Pavarėsisė sė Kosovės, nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė. Si kėto zhvillime dhe kjo fushatė aktive e Beogradit, i kanė bėrė tė mendojė autoriteteve tė Prishtinės?

Sejdiu: Kėto ēėshtje duhen parė paralelisht dhe me sytė e Europės dhe me sytė e Prishtinės. Pėr ne ėshtė shumė e rėndėsishme tė theksojmė dhe riargumentojmė atė qė e kemi thėnė edhe mė herėt qė Beogradi luan me politikė dyshe. Luan politikėn qė dėshiron, po e them si proklamim qė tė jetė pjesė dhe e BE-s dhe NATO-s dhe e politikės pro perėndimore duke marrė mbėshtetje nga vendet e perėndimit pėr tė patur pozicione tė brendshme nė qeverisje dhe nė anėn tjetėr luan kartėn tjetėr tė shembjes sė sovranitetit tė Kosovės.

Kėto dy ēėshtje nuk mund tė shkojnė bashkė. Pėr ne ėshtė me shumė rėndėsi qė edhe vrojtimi Europian tė jetė i vėmendshėm ndaj tė gjitha lėvizjeve qė bėhen nė Beograd karshi Kosovės dhe karshi proēeseve tė brendshme qė kanė brenda vetvetes.

Ne kemi vlerėsuar qė vendet perėndimore kanė mbėshtetur ardhjen nė fuqi tė njė qeverie tė cilėsuar po perėndimore. Po e marr z. Thadiē pėr te fituar zgjedhjet presidenciale dhe qė tė fitojė dhe nė zgjedhjet parlamentare dhe tė ketė njė qeveri nė tė cilėn ai do tė jetė personi kryesor. Por nė tė njėjtėn kohė mendoj se duhet tė jepen prova paralele pikėrisht pėr kėtė qasje tė investuar nga ana e perėndimit qė Beogradi tė heqė dorė nga njė rrugė e cila nuk ėshtė e drejtė. Unė them dhe e them me pėrgjegjėsi se ēdo qeveri e Beogradit nga koha e Millosheviē e deri mė tani e dinė se ku janė kriminelėt e luftės, qė jetojnė nė Serbi, qė kanė bėrė krime ne Kroaci, qė kanė bėrė krime nė Bosnjė, qė kanė bėrė krime nė Kosovė dhe qė jetojnė lirshėm dhe asnjė nga kėto qeveri nuk ka bėrė asnjė pėrpjekje pėr ti dorėzuar kėta njerėz.

Prandaj them qė kjo ėshtė njė lojė dyshe, njė lojė qė shpreh njė identitet jo tė qėndrueshėm nė njė kornizė apo nė njė vertikale e cila do ta shprehte identitetin e njė shteti. Nga ana tjetėr Kosova nuk ėshtė mė temė qė duhet ta shtrėngoj Beogradin.

Ju kėrkoni nga BE dhe nga komuniteti ndėrkombėtar qė tė tregohet ndoshta mė i ashpėr me Beogradin nė kėtė ēėshtje?

Sejdiu: Unė them tė vazhdoj mė konstruktivitetin dhe me konsistencėn nė plotėsimin e kritereve tė ēdo vendi qė duhet tė jetė i pėrputhshėm dhe tė hyjė vala dhe zhvillimi i atyre qė i quajmė kritere tė pėrbashkėta tė BE-sė. Unė nuk mund ta kuptoj njė vend qė fsheh kriminelėt e luftės tė jetė nė BE, unė nuk mund ta kuptoj njė vend qė cėnon sovranitetin e njė vendi tjetėr tė jetė nė BE,unė nuk mund ta kuptoj njė vend i cili konsideron gjithė botėn tjetėr armiq tė vetvetes. Kjo ėshtė njė filozofi e tmerrshme qė zė fill jo vetėm me Millosheviēin, por edhe mė herėt.

 
 

Flet akademiku i shquar Rexhep Qosja

 
Pse duhen bashkuar Kosova e Shqipėria

Ėshtė interes historik, ėshtė interes jetėsor, ėshtė interes ekonomik, ėshtė interes i pėrgjithshėm i shqiptarėve qė tė bashkohet Kosova me Shqipėrinė. Pėr shqiptarėt ėshtė shumė mė mirė qė tė jetojnė nė njė shtet mė tė madh e mė tė fortė sesa nė dy shtete mė tė dobėta, mė tė varfra. Kjo ėshtė mė e pranueshme, besoj, edhe pėr fqinjėt ballkanikė. Mė nė fund, Kosova gjithmonė, deri nė vitin 1912, i ka takuar asaj tėrėsie gjeografike dhe etnike qė ėshtė quajtur Shqipėri. Vetėm ashtu, tė bashkuar, shqiptarėt bėhen, vėrtet, tė zhvilluar, tė fortė, nė Ballkan. Vetėm ashtu ata do tė mund tė arrijnė qė tė shtojnė vlerat e tyre tė pėrgjithshme dhe tė lirohen prej tė kėqijave. Kosova do ta lironte Shqipėrinė prej tė kėqijave tipike pėr tė, e Shqipėria Kosovėn prej tė kėqijave tipike pėr Kosovėn.
 
Ka guxuar edhe mė parė tė flasė pėr nevojėn e bashkimit tė Kosovės me Shqipėrinė, por kėsaj radhe, ai rendit tė gjitha arsyet pse duhet tė ndodhė ky bashkim.
Ėshtė interes historik, ėshtė interes jetėsor, ėshtė interes ekonomik, ėshtė interes i pėrgjithshėm i shqiptarėve qė tė bashkohet Kosova me Shqipėrinė. Pėr shqiptarėt ėshtė shumė mė mirė qė tė jetojnė nė njė shtet mė tė madh e mė tė fortė sesa nė dy shtete mė tė dobėta, mė tė varfra. Kjo ėshtė mė e pranueshme, besoj, edhe pėr fqinjėt ballkanikė. Mė nė fund, Kosova gjithmonė, deri nė vitin 1912, i ka takuar asaj tėrėsie gjeografike dhe etnike qė ėshtė quajtur Shqipėri. Vetėm ashtu, tė bashkuar, shqiptarėt bėhen, vėrtet, tė zhvilluar, tė fortė, nė Ballkan. Vetėm ashtu ata do tė mund tė arrijnė qė tė shtojnė vlerat e tyre tė pėrgjithshme dhe tė lirohen prej tė kėqijave. Kosova do ta lironte Shqipėrinė prej tė kėqijave tipike pėr tė, e Shqipėria Kosovėn prej tė kėqijave tipike pėr Kosovėn.- ka thėnė akademik Rexhep Qosja, pėr gazetėn Shqip.
Akademiku i njohur, Rexhep Qosja, thotė se ėshtė nė interesin e pėrgjithshėm tė shqiptarėve tė bashkohet Kosova me Shqipėrinė. Madje, sipas tij, kjo ėshtė mė e pranueshme edhe pėr fqinjėt ballkanikė. "Pėr shqiptarėt ėshtė shumė mė mirė tė jetojnė nė njė shtet mė tė madh e mė tė fortė sesa nė dy shtete mė tė dobėta, mė tė varfra", thotė akademiku Qosja, gjatė njė interviste ekskluzive pėr "Shqip". Nė kėtė intervistė, ai flet pėr Kosovėn e pas 17 shkurtit, sfidat qė e presin shtetin e ri, por edhe rreziqet e jashtme e tė brendshme qė i kanosen, qėndrimin e deritanishėm tė Maqedonisė dhe Malit tė Zi, por edhe tė Rusisė, tė cilin e konsideron "tregti politike", punėn e qeverisė Thaēi, pozicionin e hershėm e tė tanishėm tė Shqipėrisė etj.

Pas shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės shtet mė 17 shkurt, pres qė Kosova tė bėhet vėrtet shtet, tė funksionojė si shtet i pavarur. Nėse i emėrtojmė gjėrat saktė, siē janė, do ta themi se Kosova ėshtė e pavarur vetėm nga Serbia, ndėrsa vazhdon tė jetė njė lloj protektorati, por tani jo mė i Kombeve tė Bashkuara, po, kryesisht, i Bashkimit Evropian. Po, mirė, kjo e vėrtetė, tani pėr tani, nuk do tė duhej tė na e prishte qejfin posaēėrisht. Sovranitetet tradicionale tė tė vegjėlve kanė marrė fund nė botėn gjithnjė e mė tė globalizuar. Gati 7 muaj pas shpalljes sė pavarėsisė kanė filluar problemet e para: rikonfigurimi i UNMIK-ut, misioni EULEX dhe pėrplasjet e Zanierin, kėrkesat pėr negociata tė reja Beograd-Prishtinė dhe beteja e vazhdueshme diplomatike e Serbisė pėr tė bllokuar procesin e njohjes sė shtetit tė pavarur tė Kosovės.

Ē‘po ndodh kėshtu? Pse kaq probleme? Ishin tė pritshme reagime tė tilla. Si e parashikoni situatėn mė tej?

QOSJA: Meqenėse e njoh, besoj, ēėshtjen e Kosovės jo vetėm nga ana politike, por edhe nga ana e historisė dhe e kulturės; meqenėse e njoh, besoj, ēėshtjen e Kosovės nė raportin me Serbinė, Malin e Zi, Maqedoninė dhe Shqipėrinė, nuk do tė thosha se Kosova ka hasur nė aq shumė probleme pas shpalljes sė pavarėsisė. Nuk bėhet lehtė shteti. Dhe, Kosova nuk ėshtė shpallur lehtė shtet dhe nuk ėshtė reale tė pritet qė, vėrtet, tė bėhet lehtė shtet. Ka mė vėshtirė dhe ka mė keq. Po tė mos ishin SHBA-tė, problemet, me tė cilat do tė ballafaqohej Kosova e shpallur shtet, do tė ishin shumė herė mė tė mėdha. Dhe, tė gjitha kėto, pra, nuk duhet tė na befasojnė, kurse tė na dėshpėrojnė - kurrsesi.

Para 17 shkurtit, ndarja e Kosovės po konsiderohej gjithnjė e mė shumė si njė variant i mundshėm. Pėr fat tė mirė, nuk ndodhi. Por tani rreziku duket sikur ėshtė shtuar: protesta tė serbėve nė Mitrovicė, pushtime institucionesh zyrtare, zėra pėr krijimin e njė grupi serb brenda strukturave shtetėrore tė sigurisė etj. Ē‘duhet tė bėjmė pėr ta shmangur pėrgjithmonė njė rrezik tė tillė?

QOSJA: Nocioni ndarje nuk e ka mė kuptimin qė e kishte deri tani. Ėshtė bėrė nocion disi i pėrbėrė. Mund tė flitet pėr njė ndarje tė brendshme dhe njė ndarje tė jashtme. Enklavat serbe brenda Kosovės bėjnė jetė shoqėrore, politike dhe administrative pothuajse ndaras pjesės tjetėr tė Kosovės.
Mitrovica Veriore, qė nga ditėt e para pas Luftės, ėshtė e shkėputur prej Kosovės! Shtėrpca po pėrpiqet tė bėhet si Mitrovica Veriore. Ēka do tė thotė kjo? Do tė thotė se Kosova jeton e ndarė pėrbrenda. Dhe, mė tej: do tė thotė se sovraniteti i mbikėqyrur, apo mė qartė e thėnė, sovraniteti i sunduar i Kosovės tani nga Bashkimi Evropian dhe SHBA-tė nuk zbatohet plotėsisht edhe mbi enklavat serbe dhe Mitrovicėn Veriore! Sovraniteti i mbikėqyrur, i sunduar, i Kosovės nė gjithė territorin e saj do tė zbatohej po tė ishin mė tė vendosur mbikėqyrėsit e sovranitetit tė Kosovės. Sa do tė zgjasė gjendja e sotme, nuk mund ta di. E di se Serbia nuk do tė lirohet as lehtė, as shpejt prej mitologjisė mesjetare pėr Kosovėn. Nuk e di si do tė jetė raporti i forcave nė skenėn politike botėrore pas njėzet, tridhjetė a pesėdhjetė vjetėsh, por e di se historia nuk ka marrė fund, dhe e di se rendi i tanishėm botėror nuk ėshtė i pėrjetshėm, dhe e di se do tė ketė edhe rende tė tjera botėrore dhe, kam drojė, se nė ndonjėrin prej atyre rendeve tė mėvonshme botėrore, po tė ketė raport tė ndryshuar tė forcave, nė tė cilin do tė jenė tė "shpėrfillur" shqiptarėt, mund tė jemi tė detyruar tė ballafaqohemi prapė me Serbinė. Tė mos e mendojmė kėtė, domethėnė tė jetojmė sot pėr sot, domethėnė tė jetojmė pa shikim larghedhės dhe pa vizion pėr ardhmėrinė tonė.

Po ju pėrsėris njė pyetje qė jua pata drejtuar para shpalljes sė pavarėsisė: Ish-kryeministri i Kosovės, Bajram Rexhepi, para do kohėsh propozoi shkėmbimin e pjesės veriore tė Mitrovicės me Luginėn e Preshevės. Si ju duket ky propozim? A ėshtė apo jo njė "pazar" i arsyeshėm?

QOSJA: Siē dihet, nė ēdo tregti marrin pjesė dy a mė shumė palė. Njė "pazar" i tillė do tė ishte i arsyeshėm, i leverdishėm pėr ne, por jam i sigurt se nuk e pranon pala tjetėr, e cila mendon se do tė mbajė edhe Mitrovicėn Veriore, edhe Luginėn e Preshevės!

Tė flasim pak pėr fqinjėt mė tė afėrt. Serbia, ashtu siē pritej, nuk e njohu dhe nuk do ta njohė, sikurse ėshtė shprehur, pavarėsinė e Kosovės. Por nuk e kanė njohur as Maqedonia dhe Mali i Zi. Sipas jush, cilat janė arsyet?

QOSJA: Kur dėgjoj se ēka flitet nė institucionet politike e shtetėrore nė Tiranė dhe, pjesėrisht, nė Kosovė pėr politikėn e Malit tė Zi dhe tė Maqedonisė ndaj Kosovės dhe Shqipėrisė e, mandej, ndaj Serbisė dhe ishrepublikave tė tjera tė ish-Jugosllavisė, mė duket se po dėgjoj njerėz qė kanė zbritur prej Marsit, qė nuk kanė as dijen mė tė paktė pėr politikėn e deridjeshme tė Malit tė Zi e tė Maqedonisė! Po nuk janė mė shumė se tetė-nėntė vjet qė Mali i Zi dhe Maqedonia ishin kundėrshtare tė zjarrta, tė vendosura sa edhe Serbia, tė idesė sė pavarėsisė sė Kosovės. Ishin kundėrshtare tė zjarrta, tė vendosura sa edhe Serbia, tė kėrkesave tė ish-udhėheqjes kosovare pėr rikthimin e autonomisė sė vitit 1974, mandej tė kėrkesave tė lėvizjes studentore pėr republikė brenda Jugosllavisė, mandej tė kėrkesės pėr pavarėsinė e Kosovės. Do tė thoni: kanė ndėrruar? Po, do tė pėrgjigjem: e kanė ndėrruar gjuhėn. Tani edhe Mali i Zi, edhe Maqedonia flasin me gjuhė tjetėr pėr Kosovėn dhe pėr Shqipėrinė shtetėrore. Historia e re e Ballkanit dhe e Evropės, pas rėnies sė komunizmit, i ka detyruar edhe Malin e Zi, edhe Maqedoninė ta ndėrrojnė gjuhėn politike, dhe vetė politikėn; por nuk jam i sigurt se e kanė ndėrruar edhe zemrėn. Retorika ndėrrohet lehtė, kurse zemra shumė vėshtirė. Pėr kėtė arsye them: nuk duhet tė bėjmė ne trysni as mbi Malin e Zi, as mbi Maqedoninė qė ta njohin pavarėsinė e Kosovės. Nuk ėshtė kjo politikisht e menēme. Kosova e pavarur do tė jetė e pavarur edhe pa njohjen e tyre. Mirė ėshtė pėr ne tė na njohin, sepse i kemi fqinjė tė parė dhe sepse atje jetojnė bashkėkombės tanė, por le tė na njohin kur ta quajnė vetė tė arsyeshme. Mė nė fund, edhe Mali i Zi, edhe Maqedonia, edhe Greqia do ta njohin Kosovėn jo pėr shkak tė Kosovės, jo pėr shkak tė Shqipėrisė a shqiptarėve, po pėr shkak tė vetes. Kėshtu, pėr fatin tonė, i ka sjellė punėt historia e re. Dhe, ky fat nuk do tė duhej tė na bėnte shumė kėrkues ndaj fqinjėve. Tė mos e harrojmė atė tė popullit: mos u kapardis kur tė shkojnė punėt mirė dhe mos u lig kur tė shkojnė keq!

Po Rusia, pse vazhdon tė kėmbėngulė nė veton e saj, edhe tani qė Kosova e ka shpallur pavarėsinė dhe e kanė njohur gati 50 shtete? Shpresonit nė ndonjė ndryshim tė mundshėm pas rokadės Putin- Medvedev?

QOSJA: Rusia ėshtė shtet i madh, e shtet i fortė dhe politika e jashtme, madje, as e brendshme, e shteteve tė tilla tė mėdha e tė forta nuk ndryshon as lehtė, as shpejt. Ato bėjnė politikė tė vijave tė gjata, historike. Politikėn e ndėrrojnė lehtė e shpejt shtetet e vogla, tė cilat jeta i shtrėngon tė ndėrrojnė fytyrėn shpesh. Rusia ėshtė vėllai i madh i Serbisė dhe, siē ėshtė parė, nuk e ka harruar dhe nuk do ta harrojė vėllazėrinė. Po nuk ėshtė kjo e vetmja arsye pse Rusia nuk e njeh Kosovėn: arsye pėr kėtė janė edhe interesat e saj gjeopolitike. Arsyen e dytė, pse nuk e njeh pavarėsinė e Kosovės, Rusia e tregoi shumė shpejt nė politikėn ndaj Gjeorgjisė – nė Osetinė e Jugut e nė Abkhazi. Tani, mbasi e njohu pavarėsinė e Osetisė sė Jugut dhe tė Abkhazisė, Rusia do tė duhej ta njihte pavarėsinė e Kosovės. Nuk e bėn kėtė, ndoshta, pa qenė e sigurt se vendet perėndimore do t‘i njohin Osetinė e Jugut dhe Abkhazinė. Tregti politike.

A ka rreziqe qė i kanosen shtetit tė ri tė Kosovės? Nėse po, ē‘rreziqe janė dhe si mund tė shmangen?

QOSJA: Mė sipėr fola pėr rreziqet qė i vijnė dhe mund tė vazhdojnė t‘i vijnė Kosovės shtet prej Serbisė, prej Mitrovicės Veriore dhe prej enklavave serbe, nė qoftė se nuk e pranojnė bashkėjetesėn qytetare nė Kosovė. Kėto rreziqe ne mund t‘i shmangim mbi tė gjitha nė bashkėpunim me SHBA-tė dhe Bashkimin Evropian. Por, janė edhe disa rreziqe qė Kosovės mund t‘i vijnė prej vetvetes. Me rreziqet e kėtilla ne, zakonisht, nuk merremi dhe nuk dėshirojmė tė dėgjojmė tė flitet pėr to. Historia ka dėshmuar se rreziqet e brendshme pėr njė shtet shpesh mund tė jenė mė shkatėrruese se tė jashtmet. I frikėsohem shumė shtetit tė kalbur pėrbrenda: tė kalbur sidomos nė pikėpamje morale, nė pikėpamje shpirtėrore, nė pikėpamje kulturore, nė pikėpamje juridike. I frikėsohem shumė njeriut tė pa ndėrgjegje, njeriut tė papėrgjegjshėm nė pushtet. I frikėsohem shumė njeriut me mendje tė rrudhur nė pushtet. I frikėsohet shumė njeriut primitiv nė pushtet, qė nuk sheh tjetėrkėnd pos tė vetėve. I frikėsohem shumė, sidomos, mafies politike nė pushtet. Politika ėshtė kimi prishėse dhe, nė tė lehtė e shpejt prishen kur e kur edhe tė qėndrueshmit e lėre mė tė gatshmit pėr prishje. Parandalimi i prishjeve tė brendshme nuk ėshtė i lehtė, kurse shėrimi prej tyre tepėr, tepėr i kushtueshėm. Ndihmona, Zot! Si mund tė shmangen kėto rreziqe tė brendshme? Besoj se shmangen: me funksionimin e shtetit tė sė drejtės; me parandalimin e mundėsive pėr privatizimin e shtetit; me njė politikė sociale sa mė tė drejtė; me largimin prej politikės tė tė korruptuarve dhe tė atyre qė duan tė bėjnė politikė shtetėrore me farefis, me miq, me servilė, me grupe mafioze!

Kosova ka tashmė Presidentin, Parlamentin, Kryeministrin dhe Qeverinė, bashkė me institucionet e tjera shtetėrore. Si e vlerėsoni punėn e tyre tė deritanishme? Po situata politike mos duket si e qetė apo ėshtė, vėrtet, e tillė?

QOSJA: Institucionet shtetėrore tė Kosovės, qė kanė dalė nga zgjedhjet e fundit (e kėto ishin zgjedhje nė tė cilat fituan ata qė duhej tė fitonin: ēlirimtarėt e Kosovės) siē po shihet i kanė filluar disa nisma qė kanė ngjallur shpresa te qytetarėt. Kanė filluar tė veprojnė kundėr disa tė kėqijave qė kanė lėshuar rrėnjė tė thella nė politikėn, nė ekonominė, nė administratėn tonė: e kanė filluar betejėn kundėr krimit tė organizuar, korrupsionit, hajnisė, plaēkitjes. Kanė filluar tė mendojnė pėr trajtim tjetėr, mė normal tė arsimit, shėndetėsisė, e mund tė presim tė fillojnė tė mendojnė pėr trajtim mė normal, ndryshe, edhe tė shkencės dhe tė kulturės. Por, a do tė kenė mjaft kondicion? A do ta ēojnė deri nė fund betejėn kundėr kėtyre tė kėqijave - e kjo ėshtė ēėshtje tjetėr. Do tė shihet. E, pėr Kosovėn dhe pėr ta ėshtė tepėr e rėndėsishme ta ēojnė deri nė fund kėtė betejė, t‘i ēojnė atje ku e kanė vendin tė korruptuarit, hajnat, shpėrdoruesit e detyrės. Ėshtė e rėndėsishme qė ekonominė, kulturėn, shkencėn, arsimin ta ēlirojnė prej disa grupeve mafioze, qė veprojnė si dorė e zgjatur e disa zyrtarėve dhe disa drejtuesve nė institucione tė larta tė ekonomisė tė shkencės, tė arsimit e tė kulturės. Ėshtė e rėndėsishme ta privojnė pushtetarin dhe, nė pėrgjithėsi, nomenklaturėn politike dhe shtetėrore prej privilegjeve, qė ia ka krijuar ajo vetes gjatė tetė viteve tė shkuara. Ėshtė e rėndėsishme qė Qeveria, Kuvendi, t‘i kenė duart e pastra dhe duarpastėr tė dalin para popullit dhe para tė huajve. A do tė ngjajė kjo – do tė shohim. Uroj tė mos kemi nevojė tė mendojmė, tė flasim e tė shkruajmė pėr kėta tė sotmit, si pėr ata qė i bėnė shpurat e veta nga pesėdhjetė metra tė gjata, qė deshėn ta bėjnė Kosovėn me Shtėpi tė bardhė, si ajo e Titos nė Beograd, qė deshėn ta bėjnė Kosovėn me Ditėn e Presidentit, siē ishte Dita e stafetės sė Titos, si ata qė deshėn funksionarėve t‘u bėjnė pallatin e punės, tė pushimeve e tė luksit nė Gėrmi, si ata qė me mjetet publike tė Kosovės bėnė shtėpi pėr vete qė, mandej, me para publike e zgjeruan edhe mė, si ata qė duke shpėrdorur detyrėn u bėnė shpejt e lehtė pasanikė tė mėdhenj nė kushtet e Kosovės sė varfėr. Nė politikė, si edhe nė ēdo punė tjetėr, ėshtė e rėndėsishme si e fillon; por edhe mė e rėndėsishme ėshtė si e vazhdon dhe e pėrfundon punėn. Do tė shohim si do ta vazhdojnė kėta qė e filluan mirė. I sigurt nuk jam plotėsisht nė pastėrtinė e vazhdimit tė tyre.

Cila ėshtė e ardhmja e shtetit tė Kosovės nė raport jo vetėm me Shqipėrinė, por edhe me Maqedoninė, Serbinė apo dhe Malin e Zi, duke pasur parasysh se nė kėto vende jetojnė shumė shqiptarė?

QOSJA: Marrėdhėniet e Kosovės dhe tė Shqipėrisė, tė Shqipėrisė dhe Kosovės, janė njė ēėshtje e veēantė. Ēfarė do tė jenė marrėdhėniet midis tyre, ēfarė cilėsie dhe ēfarė qėllimi historik do tė kenė ato marrėdhėnie duhet tė mendojnė bashkė klasa e tyre politike dhe intelektuale - tė mendojnė dhe tė vendosin nė pajtim me vullnetin e popullit tė tyre. Marrėdhėniet e Kosovės me Maqedoninė, me Malin e Zi dhe me Serbinė nuk varen vetėm prej Kosovės po dhe prej Maqedonisė, Malit tė Zi dhe Serbisė, si dhe prej shqiptarėve qė jetojnė nė kėto shtete. Koha e ardhshme mund tė sjellė shikime tė reja, qėllime tė reja dhe marrėdhėnie tė reja nė Ballkan. Mund tė mendohet se ndryshimet gjeopolitike nė Ballkan nuk kanė marrė fund; rikonstruktimi i hapėsirės ballkanike, duket, mund tė vazhdojė ende.

A na duhet njė platformė e veprimit ndėrshqiptar dhe e integrimit tė faktorit shqiptar nė Ballkan?

QOSJA: Nuk ka dyshim se rrethanat ndėrkombėtare nė fund tė shekullit XX dhe, tani, nė fillim tė shekullit XXI e kanė favorizuar dhe vazhdojnė ta favorizojnė faktorin shqiptar. Kjo kohė i ka sjellė popullit shqiptar mundėsi qė nuk i ka pasur prej shekullit XV e kėndej. Do t‘i shfrytėzojnė shqiptarėt kėto mundėsi pėr t‘u konsoliduar si komb, pėr t‘u zhvilluar, pėr tė pėrparuar, pėr t‘u rritur nė pikėpamje politike, ekonomike, kulturore dhe qytetėruese - pėr t‘u bėrė njė komb, vėrtet, modern, varet shumė, shumė prej tyre. Kemi njerėz mendjeshkurtėr qė faktorin shqiptar, dhe Kombin shqiptar, duan ta fragmentarizojnė, por kemi edhe njerėz me shikime tė tjera, historike. Pa politikė tė integrimit tė faktorit shqiptar kėto mundėsi nuk do tė shfrytėzohen. Ėshtė e vėrtetė se nė Kosovė, mė hapur se nė Shqipėrinė shtetėrore, po rritet grupi i separatistėve, qė synon t‘i largojė sa mė shumė shqiptarėt e Kosovės me ata tė Shqipėrisė. Nė disa fakultete, nė Akademinė e Shkencave e tė Arteve tė Kosovės e nė disa institucione kulturore veprojnė disa vetje qė e kanė gjetur edhe realizimin intelektual, edhe leverdinė nė atė separatizėm brenda kombit shqiptar. Ē‘ėshtė e vėrteta, kėtė ideologji tė tyre paramoderne, prapakthyese, e nxisin disa qarqe tė jashtme dhe, duket, ndonjė ambasadė nė Prishtinė. Mund tė jetė se edhe institucionet shtetėrore tė Kosovės pėrjetojnė trysni pėr t‘i ndarė edhe kombėtarisht Kosovėn e Shqipėrinė!

Nuk keni hezituar tė shpreheni mbi bashkimin e shqiptarėve, e mė konkretisht tė Kosovės me Shqipėrinė. Po ju citoj: "Do tė ndodhė njė ditė, sado qė po shtohet numri i feudalėve dhe i bujkrobėrve tė tyre, qė e kundėrshtojnė deri nė vetėmohim njė ide tė tillė". I qėndroni ende kėtij mendimi dhe pse? Mė mirė dy shtete shqiptare nė rajon apo njė dhe mė i madh e mė i fortė?

QOSJA: Si tė mos e kem edhe mė tej, gjithnjė, kėtė mendim. Ėshtė interes historik, ėshtė interes jetėsor, ėshtė interes ekonomik, ėshtė interes i pėrgjithshėm i shqiptarėve qė tė bashkohet Kosova me Shqipėrinė. Pėr shqiptarėt ėshtė shumė mė mirė qė tė jetojnė nė njė shtet mė tė madh e mė tė fortė sesa nė dy shtete mė tė dobėta, mė tė varfra. Kjo ėshtė mė e pranueshme, besoj, edhe pėr fqinjėt ballkanikė. Mė nė fund, Kosova gjithmonė, deri nė vitin 1912, i ka takuar asaj tėrėsie gjeografike dhe etnike qė ėshtė quajtur Shqipėri. Vetėm ashtu, tė bashkuar, shqiptarėt bėhen, vėrtet, tė zhvilluar, tė fortė, nė Ballkan. Vetėm ashtu ata do tė mund tė arrijnė qė tė shtojnė vlerat e tyre tė pėrgjithshme dhe tė lirohen prej tė kėqijave. Kosova do ta lironte Shqipėrinė prej tė kėqijave tipike pėr tė, e Shqipėria Kosovėn prej tė kėqijave tipike pėr Kosovėn.

Normalisht, Plani i Ahtisarit u konsiderua dhe, siē po duket, konsiderohet ende i mirė. Por seē kanė filluar tė dalin ca probleme tė vogla. A mund tė kishim njė mė tė mirė se ai?

QOSJA: Lėvizja Vetėvendosja i ka bėrė njė pėrimtim tė bindshėm dhe nė pjesėn mė tė madhe tė pikave plotėsisht tė drejtė atij Plani. Ai ėshtė Plan qė e lejon federalizmin apo, madje, konfederalizimin e Kosovės. E federalizimi a konfederalizimi i Kosovės nuk do parė si ai i Zvicrės. Ky i Kosovės ėshtė plot me rreziqe pėr nesėr. Kjo domethėnė se mund tė kishim njė plan mė tė mirė se ai. Po, siē dihet, Ahtisari nuk e kishte lehtė: prej tij pritej tė bėnte njė Plan qė do t‘i bėnte qejfin krejt botės dhe babait! Sigurisht, pėr interesa dhe arsye tė ndryshme, ka spikatur roli i SHBA dhe i Evropės nė pėrkrahje tė pavarėsisė.

Analistė tė shumtė po vėrejnė njė tėrheqje disi tė pashprehur tė Shteteve tė Bashkuara dhe angazhim paksa tė dukshėm tė institucioneve evropiane. Pse ky ndryshim rolesh?

QOSJA: Kosova ėshtė nė Evropė dhe njė ditė, tė shpresojmė jo shumė vonė, do tė pranohet nė Evropėn e Bashkuar. Tani mbasi nė pjesėn mė tė madhe ėshtė kryer puna, ėshtė kryer nė radhė tė parė nė sajė tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, ato - SHBA-tė mund t‘i lėnė mė shumė mbikėqyrje, e kjo mbikėqyrje do tė thotė sovranitet, Evropės nė Kosovė. Por faktori amerikan, politika amerikane, mbetet kėtu edhe nėse zvogėlohet prania e amerikanėve nė Kosovė. Nuk i mendoj mirė punėt e Ballkanit pa Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.

Meidani dhe Godo, jashtėzakonisht parimorė

Shqipėria ka pasur njė rol jo fort tė ekspozuar ndaj ēėshtjes sė Kosovės. E ka mbėshtetur fort, por duke dashur tė mos krijojė probleme, ka mbajtur qėndrim tė moderuar. I pyetur se si i duket pozicionimi i Shqipėrisė pėrballė Kosovės dhe ē‘mbetet pėr t‘u pėrmirėsuar midis nesh, akademiku Qosja pėrgjigjet: Ēka ka mė tė vetėkuptueshme se populli shqiptar nė Shqipėri ta dėshirojė dhe ta mbėshtesė pavarėsinė e Kosovės. Dhe, kjo ėshtė politikisht dhe moralisht e arsyeshme, e natyrshme, e domosdoshme. Ashtu e ka pėrkrahur lirinė e vėllezėrve tė vet. Dhe, ashtu pėrkrahet njė zgjidhje politike kombėtare nė Ballkan, me tė cilėt pėrmbushen interesa jetėsore, historike, tė pėrshtatshme dhe tė ardhshme tė popullit shqiptar nė Kosovė, tė popullit shqiptar nė Shqipėri dhe tė popullit shqiptar nė Maqedoni, nė Mal tė Zi e nė diasporė. Pėrkrahja e Shqipėrisė ndaj Kosovės dhe pavarėsisė sė saj ėshtė shprehur fuqishėm, sidomos nė prag tė Luftės dhe, mandej, gjatė Luftės. Pa Shqipėrinė nuk do tė mund tė bėhej lufta ēlirimtare nė Kosovė, pa dyshim, dhe pa Shqipėrinė nuk do tė mund tė mbahej UĒK-ja. Tė gjitha kėto qė thashė nuk duan tė thonė, ndėrkaq, se forcat politike, nė Shqipėri, tė rreshtuara njėra kundėr tjetrės nė luftėn politike pėr pushtet, nuk kanė treguar dobėsi, mė tė vogla a mė tė mėdha nė qėndrimet ndaj Kosovės, tė cilat nė shkencėn historike do tė shpjegohen nė tė ardhmen. E di, personalisht, se ish-kryetari i Shqipėrisė, Rexhep Meidani, kryetar i Shqipėrisė nė ēastet vendimtare pėr luftėn nė Kosovė dhe pėr pavarėsinė e Kosovės, dhe kryetari i Kėshillit pėr Politikė tė Jashtme tė Kuvendit tė Shqipėrisė, Sabri Godo, ishin jashtėzakonisht parimorė dhe tė palėkundshėm, tė pakompromis nė pėrkrahjen politike, diplomatike dhe tjetėr tė Kosovės e tė luftės sė saj. Dhe, e di, personalisht se ish-kryetari i Shqipėrisė, Sali Berisha, ka bėrė shumė varavinga nė politikėn e tij ndaj Kosovės dhe lėvizjes kombėtare nė Kosovė dhe kėto varavinga tė tij, pėr tė cilat kam shkruar (nė librin Fjalor demokratik) kushtėzoheshin prej luftės sė tij pėr pushtet nė Shqipėri.

Midis pavarėsisė e pushtetit, Berisha zgjodhi rrugėn e dytė

Jo njėherė ai e ka varrosur idenė e pavarėsisė sė Kosovės, i bindur se ashtu po pėrkrahej e lavdėrohej prej disa faktorėsh ndėrkombėtarė. E kam tė ruajtur deklaratėn e Lordit Kerington, nė tė cilėn ai theksonte: Shqipėria ka kryetarin qė ėshtė kundėr kėrkesave pėr pavarėsi tė Kosovės, sepse ato kėrkesa nuk i pėrkrahin as faktorėt ndėrkombėtarė! Kush nuk e di sot se ky ish-kryetar i Shqipėrisė e furnizonte Serbinė e Millosheviēit me naftė kur OKB-ja e kishte vėnė nė bllokadė dhe kush s‘e di se ai ishte kundėr Konferencės sė Rambujesė. Dhe kundėr bombardimeve! E tė mos flas tani pėr disa veprime tė tij nėntokėsore, pėr tė cilat ėshtė marrė vesh tani vonė. Unė, natyrisht, nuk e them se ai ishte deri nė fund kundėr pavarėsisė sė Kosovės, por them se midis pavarėsisė sė Kosovės dhe pushtetit tė tij nė Shqipėri, ai zgjidhte tė dytėn! Me pyesni se ēfarė mė duket pozicionimi i Shqipėrisė pėrballė Kosovės sot? Eshtė pozicionim, kryesisht, i dėshiruar. Po tė mos harrojmė: edhe sot, si deri sot, pozicionimi i Shqipėrisė shtetėrore ndaj Kosovės varet nga politika amerikane dhe evropiane ndaj Kosovės. Ēfarė ka pėr tė pėrmirėsuar midis nesh? Shumė. Shumė. Shqipėria dhe Kosova nuk e kanė pėrcaktuar ende nė asnjė pikė politikėn e ndėrsjellė ndaj ardhmėrisė sė tyre. Po, kjo ėshtė njė temė e madhe, pėr tė cilėn duhen organizuar debate nė media dhe tubime shkencore.
 
 
 
  Demaēi: Pavarėsi me defekte

“Ne i jemi dorėzuar botės demokratike pa rezerva, kurse bota demokratike tash ka shndėrruar Kosovėn nė njė vend ku po kryqėzohen interesat e shumta”
 

• Zoti Demaēi, fillimisht si i shihni zhvillimit politike nė Kosovė pas pavarėsisė?

ADEM DEMAĒI: Po shikoni, kjo pavarėsi ėshtė mė kushte tė rėnda, me mbikėqyrje tė mėdha, me defekte brenda. Edhe ato qė na i ka imponuar bashkėsia ndėrkombėtare pėr hesape tė veta, pėr politikėn e saj tė jashtme, pėr lėshimet qė po ia bėjnė Serbisė, a mos ndoshta po munden me joshė Serbinė pėr me iu bashku mė shpejt Bashkimit Evropian edhe NATO-s.

Me fjalė tė tjera kėto zhvillime janė duke shkuar me vėshtirėsi tė mėdha. Njė qė trashėguam, njė situatė me ngarkesa tė shumta dhe probleme tė shumta, qė na i la trashėgim Serbia. Nė anėn tjetėr edhe me pengesat tė mėdha qė po na bėn Serbia, mbėshtetur nga Rusia.

Edhe e treta me kėto moskuptime tė cilat i kemi nga miqtė tanė evropianė e amerikanė, tė cilėt i janė qasur problemit gabimisht sepse nuk demokratizohet Serbia, duke i bėrė lėshime Serbisė. Por, vetėm duke e vendosur Serbinė nė vendin e fajtorit e tė kriminelit, sepse Serbia ka faje jo vetėm ndaj shqiptarėve, po edhe ndaj sllovenėve edhe ndaj kroatėve e sidomos ndaj boshnjakėve.

Prandaj edhe krejt kėto vėshtirėsi po shprehen tė shumtėn mbi Kosovėn, sepse jemi tė pa pėrgatitur pėr gjėra tė tilla. Ne i jemi dorėzuar botės demokratike pa rezerva, kurse bota demokratike tash pėr shkaqe tė vetat tė shumta ka shndėrruar Kosovėn nė njė vend ku po kryqėzohen interesat e tyre tė shumta dhe po behėn lėshime gjithmonė nė kurriz tė shqiptarėve.

• Pas shpalljes se pavarėsisė dhe hyrjes nė fuqi tė Kushtetutės sė Kosovės, shtrirja e autoritetit tė institucioneve nuk po ndodhė nė gjithė territorin e saj. Si e shpjegoni ju ketė ēėshtje?

ADEM DEMAĒI: Po, institucionet e Kosovės janė tė lidhura dhe tė varura drejtpėrdrejt nga institucionet ndėrkombėtare, sepse ne po e dimė qė faktikisht edhe pse e shpallem pavarėsinė, megjithatė fjalėn e fundit nė fushat kryesore e kanė miqtė tanė tė huaj euro-amerikanė.

Ne, nuk kemi armatė dhe pa pasur armatė e cila do t'i ruante kufijtė, pa pasur armatė, e cila do t'i jepte seriozitet shteti tonė, Serbia nuk mund tė sillet me ne seriozisht. Nė njėrėn anė ēarmatosi kosovarėt deri nė palcė, kurse lejoji Serbisė qė tė pėrtėrijė arsenalin e armatimit, pėrtėrijė fabrikat e veta pėr prodhimin e armatimit, leri Serbisė qė tė behet pėrsėri eksportues i armėve.

Domethėnė, nė njėrėn anė forco agresorin e djeshėm dhe kriminelin e djeshėm, kurse shtrėngo e shtyp njė viktimė sikur qė ėshtė Kosova, kjo nuk ėshtė rruga pėr tė gjetur atė balancim atė drejtpeshim i cili do ta krijonte qetėsinė. Pa drejtpeshim tė forcave nuk do tė mund tė krijohet qetėsia. Pa njė polici e cila do tė komandohej nga vendasit dhe do ta kishin fjalėn e fundit dhe tė parėn vendasit dhe jo si ėshtė tash.

Policia jonė ėshtė e varur nga komanduesit e jashtėm tė cilėt as qė e njohin situatėn e brendshme, as qė dinė se ēka duhet tė bėjnė. Vetėm varen nga disa urdhra qė i marrin nga jashtė. Kėshtu qė problemi ka mbet nė kėtė situatė ku pakėnaqėsia po rritet, ku shumė probleme nuk po zgjidhen, ku nuk po plotėsohen nevojat elementare tė arsimit, kulturės, shėndetėsisė, tė policisė dhe disa mekanizmave, tė cilėt e forcojnė shtetin e mbajnė shtetin dhe sigurojnė prosperitetin.

• Zoti Demaēi, misioni i Kombeve tė Bashkuar vazhdon tė jetė i pranishėm edhe me tej nė Kosovė. Ndėrsa, ai i Bashkimi Evropian sapo ka filluar tė vijė. Si e shihni ju rolin e kėtyre misioneve?

ADEM DEMAĒI: Po shikoni, u bėnė vlerėsime tė gabuara, duke u munduar t'i bėhen lėshime pa parim dhe lėshime gati tė pakufishme Serbisė dhe mbėshtetėses se vet Rusisė, a mos ndoshta do tė kalonin nė Kėshillin e Sigurimit dhe do tė mund tė nxirrnin njė rezolutė tė re pėr tė dalė nga kjo Rezoluta 12 44.

Kėto lėshime tė gabuara sollėn deri nė kėtė situatė ku tash, nė njėrėn anė ėshtė EULEX-i qė ishte njė mekanizėm i pėrgatitur pėr tė vazhduar mė tutje qeverisjen mbi Kosovėn, me qėllim qė Kosova tė pėrgatitej sa mė shpejt tė shėrohet, sa mė shpejt nga kriminaliteti i organizuar, nga tė gjitha llojet e kriminalitetit, nga prapambetja ekonomike, nga disa probleme juridike etj.

Ndodhi qė mekanizmi i vjetėr UNMIK-u mbeti, nuk pat rezolutė tjetėr tė re, sepse Rusia u kap nė gabimet qė bėri perėndimi. Dhe tash kemi mbetė. Tash nė njėrėn anė UNMIK-u, nė tjetrėn anė EULEX-i, nė tjetrėn anė qeveria dhe pushteti i ri qė po mundohet tė krijohet.

Ėshtė krijuar kėtu njėfarė cirku vicioz qė po i thonė, njė rreth, njė gjeratore, e cila nuk po lejon tė dilet prej kėsaj situate dhe durimi i popullsisė ėshtė nė zvogėlim e sipėr.

• Dhe pėr fund zoti Demaēi, si i shikoni synimet e Serbisė qė Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė tė japė mendimin e saj pėr ligjshmėrinė e pavarėsisė sė Kosovės, dhe cilat mendoni se do tė ishin pasojat?

ADEM DEMAĒI: Shikoni, pasoja nuk ka, sepse vendimet e saj gjykate nuk janė tė obligueshme. Nuk ka mundėsi tė ekzekutohet asgjė ēfarė do qė ato tė thonė.

Po, unė shpresoj me gjithė pėrpjekjet qė do tė bėjė Serbia e Rusia, qė edhe kjo gjykatė nuk do tė mund, vetėm nėse dėshiron, ta shndėrrojė vetveten nė njė institucion qesharak. Edhe ajo gjykatė, ka pėr tė dhėnė nė fund tė fundit mendimin, ndoshta me ekuivokė se njė gjė e tillė qė ndodhi ishte e drejtė.

Po edhe nėse nuk jep kėtė mendim, po them megjithatė Serbia vetėm mund tė komprometohet, sepse Serbia ėshtė ka mundohet tė padisė ato shtete, tė cilat nė tė vėrtetė ishin shtet qė bartėn procesin e ndaljes sė mėtutjeshme tė kriminaliteti dhe tė mafiozitetit, tė cilat i vazhdonte regjimi kriminal e mafioz i Serbisė, nė hapėsirėn e Jugosllavisė dhe pėrfundimisht me Kosovėn.

Kėshtu qė unė nuk besoj qė meriton kjo punė tė merremi me tė. Serbia ėshtė duke bėrė atė qė i ka mbetur pėr tė bėrė. Serbia po gabon shumė qė nuk po e pranon kėtė situatė tė krijuar me fajin e vet. Kėshtu qė nė njė farė dore Serbia edhe ėshtė nė ndihmė tė vetėdijesimit tė shqiptarėve, tė cilėt duhet tė jenė tė kujdesshėm, tė cilėt duhet tė jenė tė zgjuar, tė cilėt duhet tė punojnė mė tutje.

Dhe tė mos flenė, sepse po tė ishte Serbia e menēur do tė mund t'i vėntė nė gjumė shqiptarėt, ashtu siē janė zemėr bardhė, qė besojnė shumė lehtė, e qė lėshohen shumė lehėt.

Po kjo politikė e Serbisė, po bėn qė shqiptarėt tė jenė ‘atento’ qė thonė, dhe tė mos pushojnė se pėrpjekuri qė tė forcohen edhe nė pikėpamje tė dijės, vetėdijes kulturore, shkencės edhe tė artit.

Edhe tė pėrpjekjes qė tė bindin dhe nė fund do ta bindin botėn, Amerikėn edhe Evropėn, se nuk ka rrugė tjetėr pėrveē njohjes sė tė drejtės pėr vetėvendosje pėr Kosovėn e cila do tė ishte zgjidhja e vetme qė do ta finalizonte kėtė proces tė filluar tash 100 vjet, me gjakderdhje tė mėdha, pėrballė kriminalitet tė pa kufijshėm tė regjimit Serbė qė nga tetori i 1912 e deri nė pėrfundim tė pushtimit qė ngjau kah gjysma e qershori tė 1999-sė.

 
 
 

Wisner: Kosova e Serbia tė bisedojnė si dy vende sovrane

"Pika e hapjes sė bisedimeve duhet tė jetė e qartė: Kosova ėshtė e pavarur. Bisedimet duhet t'i shohim si bisedime mes dy vendeve sovrane. Mbi kėtė bazė ka shumė pėr tė biseduar", thotė FRANK WISNER, emisar i SHBA-ve pėr statusin e Kosovės.

 

 
Ambasador Wisner, kreu i Kombeve tė Bashkuara ka propozuar bisedime tė reja mes Prishtinės e Beogradit mbi ēėshtjet me interes tė pėrbashkėt. A mund tė jenė tė suksesshme kėto bisedime, duke ditur se Serbia nuk pranon ta njohė Kosovėn?

FRANK WISNER: Do tė ndalesha nė disa pika tė thjeshta e tė qarta. Ekziston gjithmonė nevoja e dialogut Prishtinė-Beograd.

Unė mirėpres dhe tė gjithė duhet tė mirėpresin faktin se Sekretari i Pėrgjithshėm ka vėnė kornizėn pėr njė dialog tė tillė.

Tė dyja palėt duhet tė jetojnė bri njėra-tjerės nė paqe dhe duhet tė gjejnė rrugėt pėr bashkėpunim.

Por, pika e hapjes sė bisedimeve duhet tė jetė e qartė: Kosova ėshtė e pavarur dhe mbi 40 vende e kanė njohur pavarėsinė. Njė shtet i ri ka lindur.

Bisedimet duhet t'i shohim si bisedime mes dy vendeve sovrane. Mbi kėtė bazė, qoftė ajo eksplicite apo implicite, ka shumė pėr tė biseduar.

Propozimi i Ban Ki Mooni-it lidhur me konfigurimin e pranisė ndėrkombėtare ka elemente qė ndryshojnė Planin Ahtisaari. A mund tė ndryshojė ky plan dhe nėse po, cilat janė pasojat?

FRANK WISNER: Mė duhet tė pranoj se nuk e kam studiuar nė detaje propozimin e Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė.

Nė njė plan mė tė gjerė, propozimi i tij pėr tė rikonfiguruar UNMIK-un ėshtė bėrė nė kohėn e duhur dhe ėshtė i mirėpritur. Sa i pėrket detajeve nuk do tė mund tė flisja.

Do tė thosha se Plani Ahtisaari ėshtė njė plan i gjerė, por i ngritur mbi disa parime bazė, tė cilat nuk mund tė ndryshohen dhe jam i bindur se nuk do tė ndryshojnė.

Kėtu hyjnė respektimi i pakicave, njohja dhe respektimi i komunave me shumicė serbe nė Kosovė, pjesėmarrja e pakicave nė institucionet qendrore, aftėsia e Qeverisė sė Kosovės pėr t'i mbrojtur qendrat kulturore e fetare tė Kishės Ortodokse serbe.

Kėto janė elementet kyēe dhe duhet tė pėrmbushen nga tė gjitha palėt.

E di qė propozimi i Ahtisarit kėrkon ngritjen e forcave tė sigurisė dhe elemente tė tjera qė i shokjnė pėr shtat njė shteti sovran e modern.

Propozimi Ahtisaari ishte i gjerė dhe krijoi bazėn pėr Kosovėn e pavarur. Unė nuk shoh ndonjė arsye pėr ta ndryshuar dhe nuk besoj se do tė rishkruhet.

Ishte pikėrisht mbi kėtė propozim qė Kosova u bė e pavarur.

Kosovarėt kanė shqetėsime serioze lidhur me pushtetin tre apo katėr-polar, duke pasur parasysh UNMIK-un, EULEX-in, Qeverinė e Kosovės. Sa dhe si e dėmton funksionalitetin e shtetit tė ri njė gjė e tillė?

FRANK WISNER: Kjo ėshtė njė pyetje shumė e rėndėsishme dhe nxjerr nė pah rrugėn komplekse qė ndoqi Kosova pėr t'u bėrė e pavarur. Nuk patėm miratimin e Kėshillit tė Sigurimit pėr pavarėsinė e Kosovės, ēfarė u bllokua nga Rusia.

Ka shumė paqartėsi dhe e bėn shumė tė vėshtirė pėr Kosovėn qė t'i sendėrtojė qasjet nėn kaq shumė mbikėqyrje.

Nė tė njėjtėn kohė, dua tė theksoj se objektivi mė kryesor ėshtė arritur: Kosova ėshtė e pavarur, ėshtė njė pavarėsi e mbikėqyrur dhe njė pavarėsi qė u jep tė gjitha tė drejtat pakicave.

Kėto janė thelbi i asaj nga duhet tė ecė Kosova nė tė ardhmen.

Kosova duhet tė fokusohet nė ēėshtjet themelore tė shtetit tė ri, qė janė ndėrtimi i institucioneve, zhvillimi i ekonomisė dhe t'u japė shpresė qytetarėve tė saj pėr njė jetė mė tė mirė.

Zbatimi i Planit Ahtisaari kėrkon bashkėpunimin e disa palėve, pėrfshirė dhe Serbinė. Kryeministri i ri serb pėrsėriti se Beogradi nuk do tė heqė dorė nga Kosova. A mund tė presim qė nė njė tė ardhme tė afėrt politika serbe ndaj Kosovės do tė ndryshojė?

FRANK WISNER: Nuk besoj se Serbia do tė heqė dorė nga sovraniteti i saj mbi Kosovėn, me gjithė faktin se Kosova ėshtė e pavarur dhe ėshtė njohur nga shumė shtete.

Ky ėshtė qėndrimi i ngulitur nė jetėn politike serbe dhe nuk do tė ndryshojė.

Nė tė njėjtėn kohė, dua tė mendoj se si njerėz praktikė, qė marrin parasysh interesin e serbėve tė Kosovės, do mund tė gjejnė mėnyrėn pėr tė bashkėjetuar paqėsisht kėto dy shtete.

Ka arsye qė kėto dy shtete tė bisedojnė me njėri-tjetrin, me gjithė faktin se ka mosmarrėveshje, qė vijnė nga Qeveria serbe.

Kosova ėshtė njohur nga 43 shtete, nė mesin e tė cilave janė dhe demokracitė kryesore. Por, ka njė ngadalėsim tė ritmit tė njohjes sė shtetit tė ri. A ėshtė kjo shqetėsuese?

FRANK WISNER: Nuk jam aspak i shqetėsuar. 43 shtetet qė e kanė njohur Kosovėn, janė kyēe pėr tė ardhmen e saj. Aty janė shtetet kryesore evropiane, tė Amerikės sė Veriut, Japonia, qė njėherėsh i ofrojnė ndihmė ekonomike Kosovės.

Ajo qė ėshtė bazike nė fillimin e njė shteti tė ri, ėshtė bėrė. Kjo ėshtė e rėndėsishme.

Do tė ishte mirė tė kemi njė njohje mė tė gjerė, por kjo do tė bėhet me durim, kujdes dhe punė. Mendoj se esencialja ėshtė realizuar dhe tė tjerat do tė bėhen ngadalė. |REL